Kai kalbama apie būsimą pensiją, dažnai minimi vadinamieji pensijų apskaitos vienetai. Nors pavadinimas skamba technokratiškai, esmė paprasta – tai skaičius, kuris parodo, kiek žmogus per savo darbo metus prisidėjo prie socialinio draudimo sistemos ir kiek iš jos galės atgauti senatvėje.
Lietuvoje senatvės pensija susideda iš dviejų atskirų dalių. Pirmoji – bendroji – priklauso nuo sukaupto stažo ir tuo metu galiojančios bazinės pensijos. Antroji – individualioji – tiesiogiai susijusi su apskaitos vienetais. Būtent ši dalis lemia, kodėl dviejų tiek pat metų dirbusių žmonių pensijos gali skirtis šimtais eurų.
2026 m. bazinės pensijos dydis siekia 327,91 Eur. Jei žmogus turi būtinąjį 34,5 metų stažą (ar bent minimalų 15 metų), jo bendroji dalis bus tokio pat dydžio. Ši suma nepriklauso nei nuo buvusio atlyginimo, nei nuo pareigų – ji vienoda visiems, atitinkantiems stažo reikalavimą.
Tačiau tikrasis skirtumas atsiranda skaičiuojant individualiąją dalį. 2026 m. vieno apskaitos vieneto vertė yra 8,11 Eur. Kiekvienas per gyvenimą sukauptas vienetas dauginamas iš šios sumos – taip apskaičiuojama papildoma pensijos dalis.
Įsivaizduokime du žmones, kurie pensiją pradeda gauti tais pačiais metais ir abu turi 34,5 metų stažą. Pirmasis per visą laikotarpį uždirbo mažiau nei vidutiniškai ir sukaupė 20 apskaitos vienetų. Jo individualioji dalis sudarys 162,20 Eur, o bendra pensija – 490,11 Eur.
Antrasis tiek pat metų dirbo, tačiau jo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, todėl jis sukaupė 55 apskaitos vienetus. Jo individualioji dalis bus 446,05 Eur, o visa pensija – 773,96 Eur. Nors stažas identiškas, mėnesinė išmoka skiriasi 283 Eur. Skirtumą nulėmė atlyginimo dydis ir nuo jo sumokėtos įmokos.
Vienas apskaitos vienetas įgyjamas tada, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios atitinka 12 vidutinių darbo užmokesčių. 2026 m. vidutinis darbo užmokestis, taikomas įmokų bazei, siekia 2 312,15 Eur per mėnesį. Per metus tai sudaro 27 745,80 Eur. Taikant 8,72 proc. įmokų tarifą, per metus sumokama 2 419,43 Eur – tiek reikia vienam vienetui sukaupti.
Apskaitos vienetai tampa aktualūs ir tiems, kurie svarsto nutraukti kaupimą antroje pakopoje. Jei žmogus pasitraukia pereinamuoju laikotarpiu, valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir yra paverčiamos papildomais apskaitos vienetais. Pavyzdžiui, 5 000 Eur suma būtų padalinta iš 2 419,43 Eur, ir žmogus įgytų dar 2,06 vieneto. Šie papildomi vienetai vėliau padidintų jo individualiąją pensijos dalį.
Svarbu ir tai, kad apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, todėl jo „svoris“ pensijoje ilgainiui gali keistis. Visi sukaupti duomenys – stažas ir apskaitos vienetai – matomi asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Informacija atnaujinama du kartus per metus, o norint išsamesnių duomenų galima suformuoti atskiras suvestines.
Iš esmės pensijų apskaitos vienetai yra tiltas tarp žmogaus darbo pajamų ir jo būsimos pensijos dydžio. Kuo didesnės oficialios pajamos ir kuo daugiau sumokėta įmokų, tuo daugiau vienetų sukaupiama – ir tuo solidesnė individualioji pensijos dalis senatvėje.
