Vidutinis darbuotojų atlyginimas „į rankas“ 2025 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 7,6 proc. arba 107 eurais ir siekė 1 514 eurų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.
Per metus vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius padidėjo 189 eurais arba 8,2 proc. ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė apie 2 480 eurų.
„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė minimalios mėnesinės algos didinimas apie 12 proc. bei skirtinga situacija atskiruose ekonominiuose sektoriuose. Matysime kiek spartesnį augimą švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse, kur (…) skirtingi (darbo užmokesčio – ELTA) augimo tempai padiktavo 8 proc. augimą bendrai visoje šalyje“ – apžvalgoje antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vis tik, anot jos, lėčiau augant ekonomikai, buvo fiksuojamas lėtesnis darbo užmokesčio augimas. K. Zitikytės teigimu, 2024 m. darbo užmokesčio augimas siekė apie 8 proc., o pernai jis buvo dvigubai mažesnis ir siekė apie 4 proc.
„Dar veikė ir kainų pokyčiai – didesnis kainų augimas negu fiksuodavome 2023 m. ir 2024 m., todėl tenka konstatuoti, kad 2025 m. pats realusis pajamų augimas buvo mažesnis nei dar ankstesniais metais“, – teigė K. Zitikytė.
Pasak „Sodros“ atstovės, sparčiau nei darbo pajamų vidurkis, augo jų mediana.
„Tai rodo, jog (…) visgi darbo pajamos pernai sparčiau didėjo uždirbantiems mažiausiai ir kiek lėčiau darbo pajamos užaugo tiems, kurių apskirtai uždirbamos darbo pajamos yra vienos didžiausių rinkoje“, – kalbėjo ji.
Institucijos duomenimis, darbo pajamų mediana per metus padidėjo 8,7 proc. ir siekė 1,93 tūkst. eurų prieš mokesčius – pusė visų apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1,23 tūkst. eurų „į rankas“, o pusė – daugiau.
„Sodra“ skelbia, jog labiausiai augo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų darbo pajamos, vidutiniškai per metus padidėjusios 9,9 proc. arba 68 eurais po mokesčių. Toliau rikiavosi tarnautojai (9,5 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai (9,4 proc.).
Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų pajamos augo apie 9 proc., vadovų – 7,9 proc. arba 128 eurais „į rankas“.
Anot K. Zitikytės, praėjusiais metais skirtumai išryškėjo ir tarp skirtingų amžiaus grupių apdraustųjų. „Sodros“ duomenimis, sparčiausias darbo pajamų augimas pernai fiksuotas tarp vyriausių darbo rinkos dalyvių – 51–60 m. darbuotojų pajamos padidėjo 9,7 proc. arba 115 eurų, o vyresnių nei 60 metų – 9,4 proc. arba 97 eurais.
Tuo metu iki 30 m. amžiaus darbuotojų pajamos augo lėčiau – 6 proc. (82 eurais), iki 25 m. – 5,2 proc., arba 52 eurais.
Remiantis praėjusio lapkričio duomenimis, didžiausias metinis vidutinių darbo pajamų augimas fiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje (12,7 proc.), statyboje (11,2 proc.) bei transporte ir saugojime (10,5 proc.).
Vis tik, K. Zitikytės teigimu, didžiausios darbo pajamos ir toliau fiksuojamos informacijos ir ryšių veikloje – vidutinis darbo užmokestis siekia 2,2 tūkst. eurų „į rankas“.
„Sodros“ atstovė pažymi, jog besikeičiant demografinėms tendencijoms, darbo rinka išlieka stabili ir neženkliai pakitusi. Pernai gruodį, palyginti su 2024 metų gruodžiu, dirbančiųjų skaičius padidėjo 0,2 proc. arba 2,5 tūkst. žmonių.
Didžiausi pokyčiai matomi darbuotojų iki 30 m. grupėje – 2023 m. jie sudarė 19,6 proc. apdraustųjų, o pernai spalį – 15,7 proc.
Mažėjo atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų
Pasak „Sodros“ atstovės, per pastarąjį dešimtmetį fiksuojamas mažiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų, susitraukęs beveik 10 proc. punktų – 2016 m. pajamos skyrėsi 18,2 proc., o pernai – 8,5 proc.
Remiantis praėjusio lapkričio duomenimis, vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau – jų vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1 530 eurų, moterų – 1 422 eurus.
„Apskritai, kelerių metų tendencija – tiek į vėlesnį amžių nukeliamas šeimos planavimas, pirmiausia vyrų ir moterų įsitvirtinimas karjeroje, didelis moterų užimtumo lygis. Visa tai diktuoja, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų sušvelnėjo“, – sakė K. Zitikytė.
„Paskutiniais metais prisidėjo tai, kad būtent moterų darbo pajamos augo sparčiau ir tai buvo susiję būtent su profesijomis – kuriomis daugiau dirba moterys, kuriomis daugiau vyrai. Čia tie skirtumai ryškėjo“, – tęsė ji.
Didžiausi skirtumai tarp sveikatos specialistų, kur atlyginimų atotrūkis siekia 75 proc. vyrų naudai, nors moterys sudaro 86 proc. visų šios profesijos apdraustųjų. Anot „Sodros“ atstovės, skirtumus gali lemti skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigose, vadovaujančių pozicijų koncentracija.
Tokios tendencijos, „Sodros“ duomenimis, vyrauja ir prekyboje – vyrai gauna 30 proc. didesnį darbo užmokestį, nors moterys šioje profesijoje sudaro 84 proc. visų apdraustųjų. Tarp informacijos ir ryšių technologijų sistemų specialistų pajamų skirtumai siekia 36 proc., bet moterų šioje veikloje mažuma – tik 25 proc.
Tuo metu mažiausi skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų arba nekvalifikuotų darbuotojų.
Ryškiausi skirtumai matomi tarp 28–38 m. amžiaus žmonių, kai, „Sodros“ duomenimis, moterys skiria laiką vaikų auginimui arba sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Tuo metu tarp 54–62 m. amžiaus žmonių skirtumai mažėja ir, anot K. Zitikytės, prieš pensiją moterys pradeda uždirbti daugiau nei vyrai.
Pensiniame amžiuje vyrų pajamos vėl viršija moterų – nors skirtumai mažėja, šiuo metu vidutinė vyrų pensija yra 14,6 proc. arba 93 eurais didesnė.
Mažėjant gimstamumui šalyje, mažėja ir išmokų gavėjų skaičius
„Sodros“ duomenimis, mažėjant gimstamumui, mažėja ir vaiko priežiūros išmokų gavėjų skaičius, tačiau matomas didesnis vyrų įsitraukimas.
Skelbiama, jog 2010 m., gimus 30,7 tūkst. vaikų, motinystės išmoką gavo 24,1 tūkst. mamų, o tėvystės išmoką – 12,3 tūkst. tėčių. Praėjusiais metais, gimus 17,5 tūkst. vaikų, motinystės išmoką gavo 16 tūkst. motinų, o tėvystės išmoką – 16,2 tūkst. vyrų.
„Sodra“ praneša, jog 68 proc. išmokos gavėjų pasirenka trumpesnį – 18 mėnesių mokėjimo laikotarpį, o likę 32 proc. renkasi išmoką gauti 24 mėnesius.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
