Lietuvos nacionalinio radijos ir televizijos (LRT) generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei tikinant, kad praėjusią savaitę priimtas ir vėliau atšauktas sprendimas į tiesioginį eterį nekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio nebuvo jos, premjerė Inga Ruginienė sako savo ankstesnės nuomonės nekeičianti. Jos teigimu, LRT vadovė privalo prisiimti atsakomybę.
„Aš nenusigręžiu nuo savo nuomonės. Man atrodo, kad LRT buvo padaryti nepriimtini veiksmai ir kažkas turi prisiimti atsakomybę. O atsakomybę visada prisiima vadovas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.
„Jeigu reikalaujame kiekvieno vadovo atsakomybės, tas taikoma bet kam – pradedant nuo premjero, ministerijų, kitų įstaigų ir privataus sektoriaus. Jeigu yra padaryta (klaida – ELTA), vadovas turi prisiimti atsakomybę“, – akcentavo ji.
Įvertino EP vykstančias diskusijas dėl bandymų perimti LRT: nematome pagrindo eskaluoti šį klausimą
Inga Ruginienė. ELTA / Žygimantas Gedvila
Europos Parlamentui (EP) trečiadienį ketinant diskutuoti apie bandymą perimti visuomeninį transliuotoją bei demokratijai galimai kylančią grėsmę, Vyriausybės vadovė tikina, jog tai – ne realios grėsmės laisvam žodžiui, o opozicijos kuriamos eskalacijos rezultatas.
„Tai yra ne apie laisvą žodį ir ne apie užvaldymą, bet opozicijai naudinga eskaluoti šitą klausimą ir toliau jį tęsti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Mes to pagrindo nematome“, – akcentavo I. Ruginienė.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę LRT pranešė apie sprendimą nekviesti „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio į tiesiogines laidas.
LRT teigimu, toks sprendimas priimtas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, kad R. Žemaitaitis savo ankstesniais prieš visuomeninį transliuotoją nukreiptais pasisakymais pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio pradžioje politiką pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo.
LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė tuomet pabrėžė, kad tiesioginis eteris reikalauja atsakomybės ir pagarbos. Pasak jos, tai nėra įžeidinėjimams ar neapykantos retorikai reikšti skirta vieta.
Tiesa, kiek vėliau, pasipylus visuomenininkų bei žurnalistų kritikai minėtam žingsniui, praėjusį ketvirtadienį sprendimą visuomeninis transliuotojas atšaukė. Anot LRT, sprendimas nekviesti „Nemuno aušros“ pirmininko į tiesiogines laidas buvo klaida. I. Larionovaitės teigimu, toks sprendimas priimtas skubotai, neįsiklausius į visuomeninio transliuotojo bendruomenės balsus.
Savo ruožtu LRT vadovė antradienį vykusio visuomeninio transliuotojo tarybos posėdžio metu tikino, jog šis sprendimas buvo ne jos.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. ELTA / Žygimantas Gedvila
Ji taip pat sakė nepaisant premjerės ir LRT tarybos pirmininko raginimų kol kas neketinanti atsistatydinti. Pasak jos, į kylančius klausimus dėl paskelbto ir vėliau atšaukto sprendimo į LRT tiesioginį eterį nebekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakys vykstantis vidinis tyrimas.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
