Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nutarė pradėti du tyrimus dėl incidentų per „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio susitikimus su regionų bendruomenėmis.
Pirmuoju atveju bus tiriama, ar parlamentaras nepažeidė Politikų elgesio kodekso normų, kai Vilkaviškyje vykusio susitikimo su gyventojais metu apstumdė vyrą.
Tiesa, posėdžio metu nuspręsta, jog projekto išvados bus pristatytos tik sulaukus informacijos iš tyrimą jau pradėjusių teisėsaugos institucijų. Išvadų projektą parengti pavesta socialdemokratui Šarūnui Šukevičiui ir konservatoriui Jurgiui Razmai.
Antruoju tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, ar Politikų elgesio kodekso normos nebuvo pažeistos R. Žemaitaičiui galimai neteisėtai renkant gyventojų asmens duomenis.
Šiuo atveju išvadas parengti turėtų socialdemokratas Audrius Radvilavičius ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius. Tiesa, jie, matydami poreikį, prieš pristatydami parengtas išvadas, taip pat gali sulaukti tyrimą atliekančių institucijų verdikto.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę „aušriečių“ lyderis per Vilkaviškyje vykusį susitikimą su gyventojais apstumdė į jį atvykusį vyrą. Dėl to Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Dar vienas ikiteisminis tyrimas R. Žemaitaičio atžvilgiu pradėtas dėl galimai neteisėtai rinktų asmens duomenų.
Trečiadienį vykusio posėdžio metu Seimo EPK nariai nusprendė pradėti dar du tyrimus dėl R. Žemaitaičio pasisakymų.
Vienas tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) skundą, kuriame teigiama, jog parlamentaras savo pasisakymais žemina visuomeninio transliuotojus ir žurnalistus, juos įvardydamas kaip „būrelį samdomų konservatorių chaltūrčikų“, „perversmininkų“, „pakalikų“. Šiuo atveju išvadas parengti pavesta konservatorei Daliai Asanivčiūtei-Gružauskienei bei socialdemokratei Ingridai Braziulienei.
Kitą tyrimą nuspręsta pradėti atsižvelgiant į skundą, kuriame teigiama, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje R. Žemaitaitis, kalbėdamas apie Lietuvos kultūros tarybos (LKT) sprendimą Vytautui V. Landsbergiui skirti individualią literatūros stipendiją už romano „Bevardis“ parašymą, suponuoja, jog autorius turėjo išskirtines ar privilegijuotas sąlygas gauti finansavimą dėl politinių ryšių, o LKT veikė šališkai.
„Pažymėtina, kad p. R. Žemaitaitis nepateikė viso sprendimo konteksto: nebuvo nurodyta, jog tuo pačiu Lietuvos kultūros tarybos 2024 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. LKT-9(1.2) buvo skirtos 34 individualios literatūros stipendijos (…); nebuvo paaiškinta stipendijų skyrimo tvarka, ekspertinio vertinimo principai ir tai, kad sprendimus priima nepriklausomi ekspertai; vartojamos frazės („papildomai skyrė valstybė”, „tik konservatorių pateptasis gauna pinigų“, „prie lovio“) kuria menkinantį ir diskredituojantį naratyvą tiek konkretaus asmens, tiek valstybės institucijos atžvilgiu“, – rašoma skunde.
Šiuo atveju tyrimo išvadas parengti pavesta socialdemokratei Lilijai Vaitiekūnienei ir liberalui Arminui Lydekai.
