Lietuva jau ne vienerius metus laikosi griežtos pozicijos autoritarinio Baltarusijos režimo atžvilgiu. Po Sviatlanos Cichanouskajos pasitraukimo iš Baltarusijos ir jos komandos įsikūrimo Lietuvoje, Vilnius tapo svarbiu demokratinės opozicijos centru. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta svarstymų dėl galimo dialogo su Baltarusijos pareigūnais.
Tai kelia rimtą klausimą – ar bendravimas su Lukašenkos režimu yra ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas? Politikai ir apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad bet kokie kontaktai su režimu, kuris neslepia priešiškumo Lietuvai, gali būti panaudoti propagandos tikslais.
Tokie žingsniai gali būti traktuojami kaip tarptautinis pripažinimas, kuris suteiktų Lukašenkai politinių dividendų tiek šalies viduje, tiek išoriniams sąjungininkams. Svarstoma, ar Lietuva netaptų įrankiu režimo legitimizavimo procese.
Nacionalinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad Baltarusija šiuo metu aktyviai dalyvauja prieš Lietuvą nukreiptose hibridinėse operacijose. Nuo migrantų krizės iki kontrabandinių balionų siuntimo – viskas rodo, kad režimas neieško bendradarbiavimo, o siekia sukelti chaosą ir spaudimą. Todėl bendravimas be aiškių sąlygų iš Baltarusijos pusės gali reikšti Lietuvos pozicijos susilpninimą.
Politinis susitikimas – kelias į režimo legitimizavimą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo metu nėra jokios prasmės kalbėti apie politinio lygmens dialogą su Baltarusija. Pasak jo, kol iš Minsko nesulaukiama jokių pozityvių signalų, bet koks kontaktas taptų savotišku pralaimėjimu Lietuvai. Baltarusijos režimas siekia susitikimų tik tam, kad būtų pripažintas teisėta valdžia.
Pasak Skvernelio, net žemo – viceministrų – lygmens kontaktams būtinas aiškus ženklas iš Minsko. Tačiau tokių ženklų nėra. Priešingai – režimas aktyviai siekia susitikimų, nes jiems tai suteiktų politinį svorį. Toks susitikimas, ypač be aiškios darbotvarkės ar neutralios vietos, galėtų būti panaudotas propagandai.
Bandymas kalbėtis gali būti išnaudotas prieš Lietuvą
Minsko siekis susitikti su Lietuvos pareigūnais – ne atsitiktinumas. Tokie veiksmai prasidėjo padidėjus kontrabandinių balionų srautui. Baltarusijos režimas naudojasi bet kokia proga pasirodyti kaip legitimus partneris, o ne kaip represinė valdžia. Todėl bet kokie žingsniai iš Lietuvos pusės be apčiuopiamų nuolaidų ir ženklų iš Baltarusijos būtų žalingi.
Be to, tokie kontaktai gali susilpninti ir tarptautinę paramą demokratinei Baltarusijos opozicijai. Tai reikštų, kad Lietuva, kuri iki šiol buvo laikoma pavyzdžiu kovojant už demokratiją Baltarusijoje, staiga keistų kryptį. Tokie signalai būtų pavojingi ne tik Lietuvos įvaizdžiui, bet ir regioniniam stabilumui.
Cichanouskajos situacija – signalas apie slaptus susitarimus?
S. Skvernelis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sviatlanos Cichanouskajos biuro persikėlimas iš Vilniaus į Varšuvą gali būti susijęs su kai kurių Lietuvos valdančiųjų partijų ketinimais gerinti santykius su Baltarusijos režimu. Jo teigimu, apie tai buvo informuota ir pati Cichanouskaja.
Nors jos komanda tokią informaciją neigia, keli jos nariai žiniasklaidai pripažino, kad pokyčių bus. Oficiali priežastis – veiklos plėtra Lenkijoje, tačiau Lietuvos politikai nuogąstauja, jog tai gali būti ženklas apie tylų diplomatinį kursų pasikeitimą.
Toks scenarijus kelia papildomų abejonių – ar Lietuva nepameta principų ir ar iš tiesų pasirengusi pradėti dialogą su režimu, kuris iki šiol demonstruoja tik priešiškumą?
