Švenčių dienomis poliklinikos ir šeimos medicinos centrai nedirba, o netikėtai pakilus temperatūrai, suskaudus gerklei, pradėjus kosėti ar atsiradus kitam sveikatos sutrikimui dažnam gyventojui kyla klausimas: kur kreiptis pagalbos?
Daugelis vyksta į ligoninės skubios pagalbos skyrių, tačiau jei situacija nėra kritinė, to daryti nereikėtų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, ką daryti, jeigu prireikia gydytojo, o gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, tądien nedirba.
„Gydymo įstaigos savo pacientams turėtų suteikti aiškią informaciją, kur švenčių dienomis ir savaitgaliais galima kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai, stipriam skausmui ar nekontroliuojamam kraujospūdžiui. Svarbu, kad prie gydymo įstaigos prisirašę gyventojai šia informacija pasidomėtų iš anksto, tuomet prireikus pagalbos jiems nereikėtų gaišti laiko paieškoms ir patirti papildomų rūpesčių“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.
Ši informacija teikiama keliais būdais:
- paciento poliklinikos interneto svetainėje, socialinio tinklo paskyroje;
- gydymo įstaigos skelbimų lentoje;
- elektroniniu būdu, pavyzdžiui, el. paštu, SMS;
- autoatsakikliu, kai skambinama į gydymo įstaigą;
- iš anksto pasiteiravus savo poliklinikos registratūroje ar šeimos gydytojo;
- VLK interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“.
Kada teikiama skubioji pagalba?
„Skubioji ambulatorinė medicinos pagalba teikiama esant stipriam skausmui, traumoms, ūmioms alerginėms reakcijoms, pykinimui ar pasikartojančiam vėmimui. Ji taip pat teikiama, kai suaugusiesiems temperatūra viršija 38°C ir laikosi ilgiau nei 72 valandas, o vaikams – kai temperatūra aukštesnė nei 37,8°C ir tęsiasi ilgiau nei parą, taip pat, jei atsiranda bėrimas, skausmas, žaizdų ar kitų sunkiai pakeliamų simptomų“, – primena D. Prochorova.
Skubiąją ambulatorinę medicinos pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai (pavyzdžiui, Vilniuje, Šiauliuose), o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai.
Į ligoninę – prireikus būtinosios pagalbos
Į ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių reikia vykti tada, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, t. y. – kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, sutrikus širdies veiklai, praradus koordinaciją ir pan.
Dėl būtinosios medicinos pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti Lietuvos gyventojai. Jiems suteikta pagalba apmokama fondo lėšomis. Vis dėlto už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jeigu paaiškėja, kad pagalba nėra skubi. Jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad atvejis – neskubus, jam rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu pacientas nenori laukti ir pageidauja gauti konsultaciją, pacientui gali būti teikiamos mokamos paslaugos.
Pagalba telefonu
Jei žmogaus sveikatos būklė yra sunki, reikėtų nedelsiant skambinti Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 arba vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Nedelsiant greitąją medicinos pagalbą šiuo numeriu reikia kviesti prireikus skubios medicinos pagalbos, kai kyla pavojus paciento gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų atvejais. Pagalba taip pat būtina, jei žmogaus būklė yra pavojinga, kritinė ir kyla pavojus jo gyvybei, pavyzdžiui, insulto ar infarkto atveju, netekus sąmonės.
Kai reikalinga tik medicininė konsultacija, t. y. situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, galima skambinti trumpuoju medicininių konsultacijų telefono numeriu 113, skirtu neskubios medicininės informacijos ir konsultacijų teikimui. Šiuo numeriu besikreipiantis žmogus per pokalbį gauna profesionalią informaciją, o jei dispečeris nustato, kad reikalinga greitosios medicinos pagalbos brigada, jis pats ją iškviečia.
