Vokietijos techninių apžiūrų ataskaita „TÜV 2025“ parodė, kad aštuonerių devynerių metų senumo automobiliai labai skiriasi patikimumu. Vidutiniškai rimtų trūkumų turi apie penktadalis šios amžiaus grupės mašinų, tačiau blogiausi modeliai priartėja prie trečdalio. Tai svarbus signalas pirkėjams, žvalgantis į tokius metus skaičiuojančius automobilius.
Sąrašo apačioje atsiduria ne tik paprasti miesto hečbekai ar pigūs šeimyniniai modeliai, bet ir brangūs „premium“ klasės automobiliai. Tai paneigia įsivaizdavimą, kad aukšta pirkimo kaina visada reiškia ilgaamžiškumą. Senstant automobiliai vis labiau priklauso nuo priežiūros ir realios naudojimo istorijos.
Todėl pirkėjui nepakanka vien žiūrėti į markę, klasę ar įrangos lygį. Svarbu žinoti, kurie modeliai statistiškai dažniau nesėkmingai įveikia apžiūrą ir kokios jų tipinės bėdos. Ataskaita aiškiai rodo, kad kai kuriuos aštuonerių devynerių metų automobilius geriau apeiti didesniu ratu.
TÜV ataskaita ir problemiški modeliai
„TÜV 2025“ duomenimis, vidutinis rimtų defektų lygis šioje amžiaus grupėje siekia apie aštuoniolika procentų, tačiau prasčiausi modeliai priartėja prie trisdešimties. Tai reiškia, kad beveik kas trečias toks automobilis neišlaiko techninės apžiūros iš pirmo karto. Raudona spalva pažymėti tiek pigūs, tiek brangesni modeliai.
Tarp dažniausiai gendančių minimi nedideli miestui skirti automobiliai „Kia Picanto“, „Fiat Panda“, „Fiat 500“, „Renault Twingo“, „Citroen C3“, „Nissan Micra“, taip pat praktiški šeimyniniai modeliai „Citroen Berlingo“, „Volkswagen Sharan“ ar universalūs „Ford Focus“. Tai rodo, kad kainų ir klasių įvairovė nuo gedimų rizikos neapsaugo.
„Ford Focus“ ir „Dacia“ modelių silpnybės
Trečios kartos „Ford Focus“ vis dar vertinamas kaip malonus vairuoti ir praktiškas automobilis, tačiau „TÜV“ ataskaitoje pasirodo netikėtai silpnai. Daugelyje egzempliorių randama rimtų važiuoklės, vairo mechanizmo ir stabdžių sistemos trūkumų, dažnai pasitaiko ir korozijos. Pirkėjui tai reiškia būtinybę ypač kruopščiai tikrinti apačią ir važiuoklę.
Savininkai mini ir elektros instaliacijos sutrikimus, nuo smulkių gedimų iki sunkiau randamų paslėptų bėdų. „Ford Focus“ gali būti geru pasirinkimu tik tada, jei automobilis turi skaidrią serviso istoriją ir patvirtintą ridos tikrumą. Kitaip pigiau nupirktas modelis gali greitai pareikalauti didelių investicijų į remontą.
„Dacia Sandero“ ir „Dacia Duster“ atveju ataskaita taip pat nėra maloni. Nors šie modeliai vilioja žema kaina ir paprasta konstrukcija, „TÜV“ statistika rodo didesnę rimtų gedimų dalį nei vidutiniškai. Dažniausios bėdos susijusios su greitai dėvinčia važiuokle ir saugumui svarbių detalių susidėvėjimu.
„Dacia Duster“ ypač dažnai kritikuojamas dėl prastos atsparumo korozijai, rūdys puola slenksčius, dugną ir pakabos elementus. Automobiliams, dažnai naudotiems žvyrkeliuose ar bekelei, pakaba ir stabdžių sistema dėvisi dar greičiau. Tokiais atvejais būtina atidžiai tikrinti kėbulą iš apačios ir įvertinti buvusią eksploataciją.
BMW „premium“ klasė su brangiomis staigmenomis
„Premium“ segmente išsiskiria prastai įvertinti visureigiai „BMW X5“ ir „BMW X6“. Šių modelių vidutinė rida dažnai viršija šimtą penkiasdešimt tūkstančių kilometrų, o sudėtinga konstrukcija reiškia didesnę pneumatinių pakabų, pavaros mazgų ir automatinių dėžių gedimų riziką. Elektronikos problemos taip pat pasitaiko dažnai.
Dar prastesnį rezultatą pasiekė „BMW 5“ ir „BMW 6“ serijos, kurios uždaro blogiausiųjų sąrašą. Beveik trečdalis šių automobilių sulaukia neigiamos techninės apžiūros išvados dėl pakabos, pavarų dėžės, elektronikos ar dyzelinių variklių paskirstymo gedimų. Pirkėjui tai aiškus perspėjimas, kad senas „premium“ gali būti labai brangus nuotykis.
