Kitąmet Lietuvos pensininkų gali laukti pastebimas finansinis pagerėjimas – prognozuojama, kad senatvės pensijos augs apie 10 procentų. Tai reikštų maždaug 70 eurų didesnes išmokas, o vidutinė pensija pasiektų apie 735 eurus per mėnesį.
Šis augimas numatytas pagal įstatyme nustatytą indeksavimo formulę, kuri siejama su šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimu. Tačiau dabartinės politinės diskusijos rodo, kad vien šio augimo gali nepakakti, todėl jau svarstoma, kaip pensijas padidinti dar labiau.
Iniciatyvą rodo ne tik Vyriausybė, bet ir prezidentūra. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pasitelkti „Sodros“ biudžeto perteklių ir pensijų augimą pagreitinti papildomomis lėšomis.
Prezidento pasiūlymas numato, kad mažiausiai 200 mln. eurų iš „Sodros“ pertekliaus galėtų būti skirta pensijų didinimui. Tai reikštų, kad be jau planuoto augimo, senjorai gautų papildomai dar apie 25 eurus kas mėnesį.
Pasak prezidento komandos, tai realiai įgyvendinamas ir finansiškai pagrįstas sprendimas, kuris leistų ne tik padidinti pensijas, bet ir užtikrinti didesnį socialinį teisingumą.
Pensijų klausimas aktualus ne tik politikams ar ekonomistams – jį gyvai aptaria ir patys pensinio amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, Marijampolėje kalbinti gyventojai svarsto, kokios išmokos leistų jiems jaustis oriai.
Vieni sako, kad reikėtų bent 800 eurų, kiti – kad 1,5 tūkst. eurų būtų pakankama suma, o dar kiti juokauja, jog tokios sumos jau būtų per daug, mat ne visi mokėtų su jomis elgtis. Vis dėlto, visus vienija bendras supratimas, šiandieninės kainos stipriai keičia gyvenimo realybę, todėl vien kalbos apie procentus ar indeksavimo formules mažai guodžia.
Apklausos rodo, kad tokie lūkesčiai nėra nepagrįsti. Naujausiais „Swedbank“ duomenimis, daugelis dirbančiųjų viliasi, kad jų pensija senatvėje sieks bent 1,5 tūkst. eurų.
Toks dydis šiuo metu atitinka vidutinį atlyginimą į rankas Lietuvoje, tad tikėtis panašaus pragyvenimo lygio senatvėje atrodo logiška. Tačiau kol kas realybė kitokia, vidutinė pensija tebėra gerokai mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis.
Pagal galiojančią indeksavimo metodiką, pensijos 2026 metais turėtų augti apie 10 procentų, tačiau Prezidentūra ir dalis politikų mano, kad toks tempas yra per lėtas. Štai kodėl Seimui jau pateiktas įstatymo projektas, kuris siūlo didesnę „Sodros“ pertekliaus dalį skirti pensijoms.
Prezidento komanda akcentuoja, kad pasiūlymas numato tik minimalų privalomą perviršio dydį – Vyriausybė galėtų spręsti, ar skirti dar daugiau.
Tuo tarpu valdančiųjų stovykloje nuomonės kiek išsiskiria. Socialdemokratams prezidento siūlymas artimas, jie sako apie tai svarstę ir patys, todėl tokia iniciatyva jiems atrodo logiška. Skaičiavimai rodo, kad „Sodra“ šiemet gali surinkti daugiau nei 700 mln. eurų viršplaninių lėšų, tad erdvės pensijų didinimui tikrai yra.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia, kad pati idėja didinti pensijas iš „Sodros“ perteklių yra sveikintina, tačiau kol kas dar anksti pasakyti, kokio masto augimą pasiūlys Vyriausybė. Anot jos, vertinamos įvairios alternatyvos, siekiant rasti optimalų balansą tarp pensijų didinimo ir biudžeto galimybių.
Ekonomistai taip pat įsitraukia į šią diskusiją. Nerijus Mačiulis pažymi, kad papildomas pensijų didinimas gali būti teigiamas sprendimas, tačiau perspėja dėl galimo infliacijos šuolio. Kai lėšos iš antrosios pensijų pakopos ir „Sodros“ pertekliaus patenka į ekonomiką, jos didina vartojimą, o tai gali dar labiau įkaitinti kainas.
Tuo tarpu konservatorių atstovai primena 2009 metų krizę, kai dėl „Sodros“ lėšų trūkumo teko mažinti pensijas. Jie ragina neskubėti išnaudoti sukaupto rezervo ir išlaikyti atsargas galimiems ekonominiams sukrėtimams.
Diskusijos dėl pensijų Lietuvoje, regis, niekada nesibaigia, tačiau vienas dalykas aiškus, augant kainoms, visuomenės lūkestis dėl didesnių išmokų tik stiprėja. Nors visų poreikių patenkinti nepavyks, sprendimai, kurie artina pensijas prie oraus pragyvenimo lygio, tampa ne tik socialiniu, bet ir politiniu prioritetu.
