Nemažai šiuo metu populiarių inovacijų buvo sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą tik daliai visuomenės. Galiausiai jos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi daugumai žmonių. Retas kuris žino, kad tokie technologiniai išradimai, kaip audioknygos, balso asistentai ar vaizdo skambučiai, iš pradžių buvo skirti išskirtinai tik žmonėms su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Technologijų evoliucija dažnai prasideda nuo noro palengvinti kasdienes užduotis ir yra taikoma masiniam vartojimui. Vis tik istorija rodo, kad daug svarbių išradimų buvo sukurti siekiant užtikrinti prieinamumą žmonėms su negalia.
Tokiu principu buvo išrasta nemažai inovacijų, kurios ilgainiui tapo visiems savaime suprantamos“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.
Nuo specifinio poreikio iki globalios reikšmės
Pasirodžius pirmiesiems telefonams žmonės su klausos negalia dar ilgai negalėjo naudotis šiuo išradimu. Viskas pasikeitė 9-ajame dešimtmetyje, kai buvo išrasti ne tik specialūs pranešimų gavikliai (angl. pager) turintiems klausos negalią, bet ir trumposios SMS žinutės.
„Pagrindus SMS žinutėms padėjo telefono rašymo (angl. telephone typewriter) technologija, skirta klausos negalią turintiems žmonėms. Vis tik didesnis proveržis įvyko atsiradus pranešimų gavikliams, kurie trumpai buvo naudojami ir Lietuvoje. Mūsų šalyje jie veikė vienpusiu ryšiu – norint išsiųsti pranešimą, tekdavo paskambinti operatorei ir padiktuoti norimą žinutę. Pasaulyje buvo pranešimų gaviklių su klaviatūra. Tokiu būdu žmonės su klausos negalia galėjo susirašinėti dar iki atsirandant SMS žinučių funkcijai mobiliuosiuose telefonuose“, – pasakoja M. Rauba.
Pasak jo, 1992 metų pabaigoje išsiųsta pirmoji SMS žinutė atvėrė naują technologijų etapą ir pranešimų gavikliai tapo nebereikalingi. Nors dabar trumpąsias žinutes kėsinasi išstumti tokios momentinio susirašinėjimo platformos, kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“, SMS tebėra aktyviai naudojamos.
Panašus likimas ištiko ir balso atpažinimo technologiją. Ji pradėta kurti dar XX a. viduryje, bet jos evoliucija prasidėjo, kai buvo pritaikyta žmonėms su regos ir judėjimo negalia.
„Dabar tokios balso atpažinimo sistemos, kaip „Alexa“, „Siri“ ar „Google Assistant“, leidžia žmonėms balsu valdyti išmaniuosius namų įrenginius, atlikti paiešką internete, nustatyti priminimus. Nors ši inovacija plačiai naudojama, vis tik daugiausia galimybių ji atvėrė būtent žmonėms su negalia. Jie gali aktyviau dalyvauti visuomenėje, būti savarankiškesni, labiau pasitikėti savimi“, – pabrėžia „Bitės“ technologijų direktorius.
Atvėrė galimybes patogiau bendrauti
Vaizdo skambučiai iš pradžių taip pat buvo skirti klausos negalią turintiems žmonėms – kad jie galėtų lengvai bendrauti naudodami gestų kalbą. Šiandien tai yra viena pagrindinių bendravimo priemonių versle ir asmeniniame gyvenime.
„Vaizdo pokalbiai iš esmės pakeitė bendravimo įpročius ne tik žmonėms su klausos negalia. COVID-19 pandemijos metu ši inovacija tapo nepamainoma galimybe ir dirbti, ir mokytis nuotoliniu būdu. Be to, vaizdo skambučiai praverčia ir prireikus nuotolinės gydytojo ar kitokios konsultacijos“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Kaip pavyzdį jis nurodo galimybę žmonėms su klausos negalia „Bitės“ salonuose pasinaudoti vertimo į gestų kalbą paslauga. Ji taip pat vyksta vaizdo skambučiu – bendraujant su gestų kalbos vertėju per nuotolinių skambučių programėlę.
Kita inovacija, kurią paskatino žmonės su negalia – audioknygos. Pirmoji audioknyga pasirodė 1932 m., ją įrašė Amerikos aklųjų fondas. Regos negalią turintiems žmonėms skirtos pirmosios audioknygos būdavo įrašomos į vinilines plokšteles.
„Šiuo metu audioknygos yra plačiai naudojamas turinio formatas – ne tik kaip pramoga, bet ir galimybė mokytis. Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sprendimai, skirti prieinamumui didinti, tampa naudingi daugumai žmonių“, – sako M. Rauba.
