Lietuvoje iš gyventojų ir įmonių sukčiai vis dar išvilioja reikšmingas sumas pinigų, tačiau pastebima ir teigiama tendencija. Praėjusiais 2024-aisiais metais finansų įstaigoms pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už daugiau nei 15 mln. Eurų, tuo tarpu nukentėjusiems – grąžinta daugiau nei 2,6 mln. eurų.
Dėl to realiai patirti gyventojų nuostoliai siekė 17,3 mln. eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (toliau – Centras) parengta ataskaita.
2024 m. sukčiavimai pasiekė rekordines aukštumas, sukčiai siekė išvilioti 35 mln. eurų, o sukčiams pervesta suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Ypač ryškiai sukčiavimo atvejų skaičius išaugo paskutinįjį metų ketvirtį.
Nuo 2022 iki 2024 metų užfiksuotų sukčiavimo atvejų skaičiaus augimas buvo itin intensyvus, tiek vertinant išviliotų lėšų sumą, tiek bendrą fiksuotų įvykių skaičių. 2022 m. užfiksuota 7 881 sukčiavimo atvejų, tačiau 2023 m. šis rodiklis išaugo iki 10 487, o 2024 m. – fiksuotas dar spartesnis augimas – net 13 691. Šis spartus sukčiavimo atvejų augimas yra tiesiogiai siejamas ir su finansinių lėšų pervedimų dinamika: 2022 m. pervesta 11,8 mln. Eur, 2023 m. – 12,3 mln. Eur, o 2024 m. – net 20 mln. Eur.
„Vertinant pagrindinius 2024 m. duomenis, matome kelias aiškias tendencijas. Sukčių apetitas išlieka sunkiai pažabojamu: sukčiavimo atvejų skaičius išaugo iki 13 tūkst., o realių nuostolių suma viršijo 17 mln. eurų. Duomenys rodo, kad 2024 m. finansų įstaigoms pavyko apsaugoti ir sustabdyti beveik dvigubai didesnę sukčiams pervestą lėšų sumą, net 15 mln. eurų, palyginus su 2023 m., kai buvo sustabdyta 7,9 mln. eurų.
Nepaisant to, sukčių atakos yra itin pavojingos, todėl išryškina didėjantį sukčiavimo prevencijos, institucijų tarpusavio sąveikos stiprinimo, nuolatinį visuomenės sąmoningumo ugdymo poreikį ir svarbą”, – teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Daugiausia atvejų – telefoninio, didžiausi nuostoliai – investicinio sukčiavimo
Vertinant 2024 metais dominavusias sukčiavimo schemas, pastebėta, kad daugiausia nuostolių gyventojams sukėlė investicinis ir telefoninis sukčiavimas – jų sukelti nuostoliai siekė beveik 10 mln. eurų ir sudarė beveik pusę visų gyventojų sukčiams pervestų lėšų sumą.
Telefoninis sukčiavimas išliko reikšminga grėsme ir 2024 m. Šio sukčiavimo mastai augo tiek pagal incidentų skaičių, tiek pagal patirtus finansinius nuostolius. Per metus iš gyventojų buvo išviliota 4,17 mln. Eur, kai 2023 m. ši suma buvo mažesnė – apie 3 mln. Eur, t. y. nuostoliai išaugo beveik 40 proc. Sukčiai vis dažniau naudojosi įvairiomis psichologinio manipuliavimo taktikomis, apsimesdami bankų ar teisėsaugos pareigūnais ir įtikindami aukas pervesti dideles sumas.
Investicinis sukčiavimas 2024 m. išliko viena nuostolingiausių sukčiavimo formų, o bendra per metus sukčiams prarasta suma pasiekė 5,57 mln. Eur, t. y. beveik 800 tūkst. Eur daugiau nei 2023 metais. Ši tendencija rodo, kad investiciniai sukčiai sėkmingai manipuliavo – siūlė patrauklias, tačiau fiktyvias investavimo galimybes. Tai reiškia, kad žmonės vis dar patiki „per gerai, kad būtų tiesa” pasiūlymais, todėl svarbu didinti visuomenės finansinį raštingumą.
Pastebima ir tai, kad bendras šio sukčiavimo incidentų skaičius išaugo 21,7% – nuo 1 600 atvejų 2023 m. iki 1 947 atvejų 2024 metais. Praėjusiais metais vidutinė išviliota suma vieno šio incidento metu siekė 2 860 Eur, tai yra 4,7% mažiau nei 2023 m., kai ši suma siekė apie 3 000 Eur. Šie duomenys liudija, kad sukčiai taikėsi į platesnį aukų ratą, tačiau iš kiekvienos aukos išviliojo šiek tiek mažesnes sumas nei ankstesniais metais.
Didžiausi nuostoliai patirti ketvirtąjį metų ketvirtį
Metiniai statistiniai duomenys patvirtina, kad paskutinysis metų ketvirtis sukčiams vis dar išlieka pelningiausiu laikotarpiu. 2024 m. ketvirtąjį metų ketvirtį fiksuotas net 26,3 proc. sukčiavimo masto augimas, gyventojai ir įmonės šiuo laikotarpiu neteko 4,66 mln. eurų.
2024 m. fišingo sukčiavimo būdas sudarė reikšmingą dalį visų sukčiavimo atvejų – iš viso užfiksuoti 4148 incidentai. Lyginant su 2023 m. patirti nuostoliai padidėjo nuo 1,6 mln. Eur iki 3,42 mln. Eur. Tai yra aiškus signalas, kad reikia stiprinti ne tik finansinių institucijų apsaugos priemones, bet ir gyventojų informuotumą apie šį sukčiavimo būdą.
„Sukčių metodai tampa vis sudėtingesni. Metų viduryje fiksuotas sumažėjęs fišingo atvejų skaičius paskutiniame ketvirtyje išaugo ir pasiekė rekordines aukštumas. Tai rodo, kad sukčiai ne tik stengiasi pasiekti masinį efektą, bet ir geba manipuliuoti žmonių pasitikėjimu, taikydami socialinės inžinerijos principus. Sukčių atpažinimas tampa vis sudėtingesnis – jei anksčiau sukčius išduodavo gramatinės klaidos ar nelietuviški telefono numeriai, šiandien šie požymiai – aptinkami vis rečiau. Nors elektroninių laiškų ar netikrų svetainių kūrimas jau tapo įprasta sukčių praktika, pastebima, kad sukčiai dažnai naudoja personalizuotas atakas, pritaikytas kiekvienai potencialiai aukai“, – pabrėžia Centro vadovė.
Anot jos, kiekvienas žmogus turi suprasti, kad saugumas internete prasideda nuo atsargumo ir gebėjimo atpažinti grėsmes. Tik tokiu būdu sukčiai neturės galimybės pasipelnyti.
Centras taip pat atkreipia dėmesį, jog valstybės institucijos, finansų įstaigos, policija gyventojų niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenų, atsiųsti kortelės su PIN kodais ir pan.
Kilus bent menkiausiam įtarimui, apie įtartinas nuorodas, el. laiškus ar SMS žinutes galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu [email protected], kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informaciją „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat el. paštu [email protected].
Jeigu įtariate, kad susiduriate ar esate nukentėję nuo sukčių, kuo greičiau susisiekite su savo banku, kad būtų imtasi saugumo priemonių. Taip pat apie incidentą praneškite policijai trumpuoju numeriu 112.
Apie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą
2021 m. gegužės 17 d. veiklą pradėjęs VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras veikia viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu, jo tikslas – stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, formuojant gerąją praktiką, ugdyti esamus ir naujus pinigų plovimo prevencijos specialistus.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigėjai yra Lietuvos bankas, Finansų ministerija, komerciniai bankai („Swedbank“, AB, Revolut Bank, AB SEB bankas, UAB, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, OP Corporate Bank plc. Lietuvos filialas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas).
