Nuotolinio darbo tyrimai pasaulyje rodo, kad gyvus susirinkimus iškeitus į virtualius mažėja darbuotojų kūrybiškumas, o jų siūlomos idėjos – nebe tokios originalios ir įdomios. Tačiau personalo valdymo ir psichologijos ekspertai įsitikinę – darbuotojams naudinga turėti pasirinkimo galimybę dėl darbo vietos, nors būti fiziškai kartu – naudingesnis sprendimas visiems.
Bendraujant internetu nukenčia idėjos
Nors pandemijos metu virtualūs susirinkimai ir diskusijos darbams aptarti tapo nepamainomais įrankiais, kai kuriais atvejais jų nauda – priešinga. JAV mokslininkai Melanie Brucks ir Jonathanas Levavas atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad kolegoms susitikus akis į akį, kyla penktadaliu daugiau kūrybiškesnių idėjų nei tiems, kurie bendravo per vaizdo konferencijas. Autoriai tvirtina, kad bendraujant virtualiai, dėmesys sukaupiamas į ekraną ir pašnekovo veidą. Dėl to nebesižvalgoma aplink, nepastebimi papildomi daiktai, o tai mažina kūrybiškumą.
Verslo psichologė, lektorė Laura Rimkutė pastebi, kad kūrybiškumo skatinimas yra labai kompleksinis. Be tinkamos aplinkos jį lemia ir kiti veiksniai, tokie, kaip darbuotojų motyvacija, asmeninės savybės, mąstymo stilius, žinios ir patirtis. Todėl komandoje yra svarbu kurti pozityvią atmosferą, kurioje būtų saugu atsiverti, saugu klysti ir kurti.
„Dažnai tai atmosferai toną duoda vadovas, kuris ne tik rodo pavyzdį, bet ir skatina darbuotojus pačius ieškoti sprendimų ir atsakymų, motyvuoja pasitelkti savo asmeninį kūrybiškumą, išnaudoti jau turimą patirtį. O tada, kai aplink tave esantys kolegos pradeda žaižaruoti kūrybiškumu, jie lengvai užkrečia ir kitus“, – pabrėžia specialistė.
Dirbant namie dingsta spontaniškumas
„Telia“ žmonių ir kultūros vadovas Ramūnas Bagdonas sako, jog komandiniams susitikimams, kurie skirti generuoti idėjoms bei planuoti ateitį, kur kas geriau būti visiems toje pačioje vietoje. Dirbant nuotoliniu būdu sunkiau pajausti kolegų nusiteikimą, greitai dalintis idėjomis. Biure tam tikrus klausimus išspręsti galima kur kas produktyviau, negu gaudant vienam kitą tarp virtualių susitikimų.
„Darbo namie diena dažnai būna struktūruota ir puikiai suplanuota, bet iš jos dingsta spontaniškumas, dialogai, kuriuose gimsta idėjos. Tai panaikinus darbas tampa labai mechaniškas, o intensyviai bendraujant tik vaizdo konferencijose labiau pavargstama nei gyvai kalbantis su kolegomis“, – sako specialistas.
Psichologė Laura Rimkutė priduria, kad būtent aplinkos pasikeitimu būtų galima aiškinti tokius JAV atlikto tyrimo rezultatus. Kai susitinkame gyvai, mus supa kolegos, vienas ar kitas komentaras, šypsena, žvilgsnis gali sukelti kitiems naujų minčių. Be to, gyvo susitikimo metu yra lengviau užtikrinti, kad visas dalyvaujančių dėmesys būtų sutelktas į čia ir dabar vykstantį procesą.
„Kadangi nuotolinė komunikacija mus šiek tiek riboja, ji atima daug neverbalinių komunikacijos užuominų. Ypač, jei susitikimo metu ne visi dalyviai būna įsijungę kameras. Be to, ne visi namuose susitikimo metu yra susitelkę, kai kuriuos blaško augintiniai, kiti darbai. Manau, kad šių mažų niuansų visuma ir lemia tai, kad mūsų kūrybingumas nuotoliniuose susitikimuose yra mažesnis“, – priduria L. Rimkutė.
Svarbiausia – tinkamai suplanuoti darbus
„Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertas R. Bagdonas įsitikinęs, kad jeigu darbuotojo vaikas serga ar nutinka neplanuotų problemų, dirbti iš namų – didelis privalumas. Kita vertus, reikia pagalvoti apie tos dienos darbus:
„Jeigu numatyta susitikimų, diskusijų su kolegomis, gal būtų geriau dalyvauti gyvai, nes taip gimsta daugiau idėjų, susitikimas būna efektyvesnis, greičiau priimamas sprendimas. O jeigu, pavyzdžiui, reikia paruošti jau aptartą prezentaciją, galima sėkmingai tą padaryti vienam ir namuose. Siūlyčiau kiekvienam pagalvoti, kas tą dieną jam būtų naudingiau.“
„Telia“ atstovas prisimena, kad nuotolinio darbo galimybę įmonė siūlo dar nuo 2015-ųjų, kai niekas nė galvoti negalvojo apie pandemiją. „Mes tikime, kad būti biure yra prasmės, čia kuriama organizacijos kultūra, apmokome naujus žmones, kuriame naujus produktus, strategijas, planuojame bei mokomės. Į mūsų biurą kasdien ateina apie 50% darbuotojų, o bent kartą per savaitę – apie 75%“, – skaičiuoja R. Bagdonas.
Paklausta apie darbų planavimus, L. Rimkutė pritarė žmogiškųjų išteklių vadovui: „Individualiai atliekamos užduotys dažniau paliekamos darbo iš namų aplinkai. Jei darbdavys nenori darbuotojui suteikti galimybės dirbti iš namų, tai, matyt, lemia kažkokios jo patirtys ar tiesiog veiklos pobūdis. Lankstumas tokiu atveju yra svarbus ir vertintinas, bet kiekviena organizacija turėtų ieškoti sau tinkamiausio sprendimo.“
Dirbantiems iš namų mažina algas
Daugelis įmonių po pandemijos tebesiūlo darbuotojams hibridinį darbą arba apskritai neiti į biurą, jeigu nenori. Yra net nuperkančių priemonių, pavyzdžiui, darbo stalą ar kėdę namams. Kitos vos atlaisvinus karantiną vilioja sugrįžti nemokamu maistu, gyvūnais darbe, lanksčiu grafiku ar net taiko sankcijas.
Viena Londono teisininkų įmonė suteikė galimybę savo darbuotojams nuolat dirbti nuotoliniu būdu, tačiau už tai 20% sumažins atlyginimą. Kompanijos vadovų manymu, dirbti bei būti kartu biure visą dieną – naudingiau įmonei.
R. Bagdonas įsitikinęs, jog tokiu atveju reikėtų ieškoti, ne ką sumažinti, o ką galima padidinti ir pagerinti. Negatyvi motyvacija nėra perspektyvi: „Šiandieniniame kontekste turime daug galimybių auginti pardavimus, gerinti klientų patirtį, darbuotojų pasitenkinimą, tad nesiūlyčiau gręžtis į XIX a. motyvavimo priemones“.
