Lietuvos banko (LB) pristatyti ir Finansų ministerijai pateikti įstatymo pakeitimai, skirti kovoti su internetiniu sukčiavimu – geri, tačiau dalis jų turėtų įsigalioti vėliau, nei dabar planuojama, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Pristatytame įstatymų pakete tikrai yra gerų dalykų, pavyzdžiui, pareiga keistis informacija tarp finansų įstaigų, kuri leis bankams dalintis sukčių naudojamų sąskaitų informacija ir taip užkardyti tolesnį tų sąskaitų panaudojimą ir galimus sukčiavimus“, – Eltai sakė E. Čipkutė.
„Kitas geras pasiūlymas – numatoma galimybė bankui nustačius, kad pinigai pasiekė sukčiaus sąskaitą, iškart tuos pinigus nurašyti ir juos iki galo grąžinti klientui. Dabar, kad tą būtų galima padaryti, reikia pereiti daugybę teisinių procedūrų“, – akcentavo LBA prezidentė.
Anot jos, į naudingas turėtų būti ir finansų įstaigų teisinis įpareigojimas stebėti mokėjimus sukčiavimo prevencijos tikslais. Tiesa, kaip teigia bankų atstovė, didžioji dauguma finansų įstaigų tai jau daro savaime.
Kita vertus, E. Čipkutė sako, jog didžioji dalis pasiūlytų nuostatų savo esme atitinka šiuo metu tikslinamo ir 2028-aisiais įsigaliosiančio europinio reglamento turinį, o LB siūlo, jog visi pokyčiai įsigaliotų jau 2027 m. Anot LBA prezidentės, pokyčių įsigaliojimas Lietuvoje turėtų sutapti su visai Europai iškeltu terminu, kadangi bankams reikės pakankamai laiko technologiškai prisitaikyti.
„Kas yra siūloma, tai įgyvendinti tą reglamentą anksčiau, nei yra numatyta pačiame reglamente. (…) Daug tų pakeitimų, kuriuos yra siūloma jau perkelti į Lietuvos įstatymus – susiję su gana reikšmingais informacinių technologijų (IT) sistemų pakeitimais, o jiems įgyvendinti reikia laiko. Taigi, mūsų pagrindinė pastaba – suderinti šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą su reglamento įsigaliojimu“, – tikina E. Čipkutė.
Gyventojai didžiosios dalies pasikeitimų net nepajaus
Kaip teigia bankų asociacijos vadovė, dauguma LB planuojamų įstatymo pakeitimų yra susiję su finansinių įstaigų vidiniais procesais, todėl klientams iš esmės beveik niekas nesikeis.
„Patys žmonės, didžiąja dalimi, turbūt nepajaus tų įstatymo nuostatų pasikeitimų, nes dauguma jų susiję su vidiniais bankų procesais“, – teigia E. Čipkutė.
Tiesa, vienas dalykas, kuris pasijaus klientams, pasak jos, limitų didinimo procedūros pokyčiai.
„Šiai dienai, jeigu žmogus nori pasikeisti pavedimų ar grynųjų pinigų išsiėmimo limitą, jis turi tiesiog nueiti į internetinę bankininkystę, padidinti tą sumą, suvesti kodą ir limitas iškart padidėja. Tiesa, įgyvendinus pakeitimus, šiai procedūrai bus taikomas keturių valandų „atšalimo“ laikotarpis ir naujas limitas įsigalios tik praėjus tam laikui“, – aiškina LBA prezidentė.
„Šia priemone tikimasi užkardyti tam tikrus metodus, kai sukčius bando kaip įmanoma greičiau pasiimti viską, kas yra žmogaus sąskaitoje. Toks pokytis turbūt gali sukelti ir nepatogumų klientams, tačiau priemonė skirta sukčiavimo prevencijai“, – tikina ji.
Kitas viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjęs LB siūlymas – įpareigoti finansines įstaigas kompensuoti klientams nuostolius, jei joms nepavyko sustabdyti specifinio sukčiavimo atvejo, o vėliau – nurašyti pinigų nuo sukčiaus sąskaitos.
Tiesa, kaip sako E. Čipkutė, bankai jau dabar dažnai yra įpareigoti sugrąžinti klientams iš jų išviliotus pinigus, tačiau pasiūlytais įstatymų pakeitimais būtų aiškiau išdėstyta, kas kokioje situacijoje turėtų įvykti.
„Ir šiandien, pagal galiojančią teisinę sistemą, standartinėje situacijoje nuostoliai klientams yra kompensuojami – išskyrus tuos atvejus, kai nuostoliai atsiranda dėl žmogaus didelio neatsargumo ar tyčinio veiksmo“, – teigia ji.
„Šituose pakeitimuose siūloma sukonrektinti, kada nuostoliai kompensuojami ir susiaurinamas ratas situacijų, kuomet pinigai nekompensuojami. Taigi, kitaip sakant, bus daugiau atvejų, kai žmonės gaus kompensacijas už iš jų išviliotas lėšas, bet šiai dienai to tiksliai prognozuoti neįmanoma, nes kiekvienas atvejis – individualus“, – sako bankų atstovė.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas Finansų ministerijai pasiūlė įstatymo pakeitimus kovai su finansiniu sukčiavimu – sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai.
Šiuos įstatymų projektus Vyriausybė Seimui teiks artėjančioje pavasario sesijoje, dalis jų įsigaliotų jau šiemet, dalis – 2027 m. lapkritį. Premjerės Ingos Ruginienės teigimu, kovoje su sukčiavimo atvejais jau yra suburta vyriausybinė darbo grupė, o centrinio banko siūlymai yra pirmasis jos rezultatas.
Skaičiuojama, kad per praėjusius metus finansų įstaigos neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų, sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų. Per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojo po 20 mln. eurų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
