Tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse mokiniai lietuvių kalbos pamokų negalės turėti mažiau nei gimtosios kalbos pamokų dar šiais mokslo metais – teismas nepriėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) prašymo priimti papildomą sprendimą ir taip pavėlinti sprendimo įsigaliojimą.
Ministerija kreipėsi į sprendimą priėmusį Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydama priimti papildomą sprendimą, numatant, kad šių metų pradžioje priimtas sprendimas įsigaliotų nuo rugsėjo 1 d.
Sausio 7 d. priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigaliojo iškart.
Praėjus kelioms dienoms po minėto sprendimo teismas gavo ministerijos skundą.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nė viena iš proceso šalių bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškusi prašymo atidėti teismo sprendimo paskelbimą Teisės aktų registre.
„Atsakovas apie tokio atidėjimo poreikį neužsiminė nei atsiliepime į pareiškimą, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant atsakovo pateikto prašymo turinį, matyti, kad juo nėra keliami klausimai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu neišspręstų reikalavimų ar kitų šio sprendimo trūkumų. Priešingai, atsakovas iš esmės reiškia naują, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepareikštą prašymą“, – rašoma trečiadienį priimtame sprendime.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra nė vienos įstatyme nustatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinamas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė yra sakiusi, kad išspręsti susiklosčiusią situaciją yra sudėtinga, nes pamokų skaičių reguliuoja nustatytos higienos normos. Pavyzdžiui, pirmoje klasėje per dieną negali vykti daugiau nei 5 pamokos. Todėl objektyviai nėra galimybių padidinti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiaus.
Tačiau teismas pažymėjo, kad higienos normos, kaip poįstatyminiai teisės aktai, negali riboti ar modifikuoti įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavimų, taip pat negali pateisinti tokio poįstatyminio teisinio reguliavimo, kuris neatitinka aukštesnės galios teisės akto nuostatų.
„Tai, jog galiojantis teisinis reguliavimas reikalauja suderinti skirtingų sričių – švietimo organizavimo ir mokinių sveikatos apsaugos – interesus, savaime nepaneigia įstatymų leidėjo nustatytos pareigos užtikrinti Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tautinių mažumų gimtosios kalbos bei lietuvių kalbos mokymo laiko santykį. Todėl galimi administraciniai, organizaciniai ar praktinio įgyvendinimo sunkumai negali būti laikomi teisiškai reikšmingu pagrindu nukrypti nuo įstatymo nuostatų ar jas paneigti poįstatyminiu teisiniu reguliavimu“, – paskelbė LVAT.
Teismas taip pat pažymėjo, kad galimybė mokykloms perskirstyti pamokas ar sudaryti laikinas grupes, taip pat integruotas lietuvių kalbos mokymas per kitus dalykus, negali pakeisti ar kompensuoti įstatyme nustatyto minimalaus mokymo laiko santykio. Taip pat akcentuojama, kad įstatymo reikalavimų laikymasis negali būti paliktas pavienių mokyklų sprendimams.
Ministerija skundėsi, kad objektyviai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo nedelsiant, nenumačius laiko net teisėkūros procesui, esą mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiui padidinti reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, kurios 2026 metų valstybės biudžete nenumatytos.
„Objektyvi galimybė perskirstyti mokymo lėšas atsirastų tik nuo kitų mokslo metų pradžios, t. y. 2026 m. rugsėjo 1 d.“, – tikino ministerija.
Be to, pasak jos, pamokų skaičiaus pokyčiai mokslo metų eigoje neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes mokyklų, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, bendruomenėms, kadangi bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo procesą planuoja mokslo metais.
„Bendrųjų ugdymo planų pokytis, keičiant dalykams skirtų valandų skaičių mokslo metų eigoje, neišvengiamai sutrikdys ugdymo procesą: mokyklos privalės keisti mokyklos ugdymo planą, pamokų tvarkaraščius, visos dienos ugdymo grupių veiklą, mokytojų darbo sutartis bei darbo krūvio sandaras. Padidinus lietuvių kalbos ir literatūros dalykui skirtų pamokų skaičių mokslo metų eigoje, gali susidaryti situacija, kai dalis lietuvių kalbos ir literatūros dalyko pamokų nebus vedama dėl lietuvių kalbos mokytojų trūkumo“, – skunde teismui rašė ministerija.
„Pamokų tvarkaraščio pokyčiai mokslo metų eigoje gali lemti mokinių vežimo į mokyklą ir atgal mokykliniu autobusu tvarkaraščio pokyčius, kas taip pat sukuria papildomą administracinę naštą mokykloms ir nepatogumus mokinių tėvams, kurie patys lydi vaiką į mokyklą ir iš mokyklos į namus ar neformaliojo švietimo užsiėmimus. Dalykams skirtų pamokų skaičiaus pokytis mokslo metų eigoje gali turėti įtakos vaikų neformaliojo švietimo prieinamumui. Staigūs ugdymo proceso pokyčiai gali neigiamai veikti mokinių emocinę sveikatą“, – nurodė ŠMSM.
ELTA primena, kad į LVAT dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus tautinių mažumų mokyklose kreipėsi Seimo narys, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Politikas prašė ištirti, ar patvirtinti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, nustatantys lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai šių mokyklų pradinukus valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
