Per metus milijonai eurų socialinių išmokų taip ir nepasiekia žmonių, kuriems jos priklauso. Naujausi duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių apie 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta vien todėl, kad gyventojai nepateikė paprasto prašymo. Dėl šios priežasties dešimtims tūkstančių žmonių buvo išsiųsti priminimai, raginantys patikrinti savo situaciją ir, jei reikia, pateikti dokumentus išmokai gauti.
Iš viso apie 39 tūkst. žmonių gavo pranešimus į savo asmenines paskyras ir elektroninius paštus. Taip siekiama priminti, kad dalis gyventojų gali būti praradę jiems priklausančius pinigus vien dėl administracinės procedūros, kuri dažnai užtrunka vos kelias minutes.
Dažna klaida – manyti, kad nedarbingumo pažymėjimo pakanka, jog ligos išmoka būtų pervesta automatiškai. Tačiau iš tikrųjų pirmą kartą būtina pateikti specialų prašymą. Tik po to sistema leidžia išmokas skirti automatiškai kiekvieną kartą, kai žmogus suserga ar slaugo sergantį artimąjį.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas nedarbingumo pažymėjimą turintis žmogus automatiškai gauna ligos išmoką. Tam būtina atitikti tam tikras sąlygas – svarbiausia turėti pakankamą ligos socialinio draudimo stažą. Jei žmogus nėra sukaupęs reikiamo stažo arba neatitinka kitų teisės aktuose numatytų kriterijų, sprendimas dėl išmokos gali būti neigiamas.
Pateikus prašymą vieną kartą, jo galiojimas lieka neribotas. Tai reiškia, kad ateityje susirgus ar slaugant šeimos narį išmoka bus skiriama automatiškai ir papildomų dokumentų pildyti nebereikės.
Svarbi ir kita detalė – prašymą galima pateikti atgaline data. Jei žmogus sirgo, tačiau tuo metu nepateikė prašymo, išmoka vis dar gali būti išmokėta už tą laikotarpį. Tačiau galioja vienerių metų terminas: nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos negali būti praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Prašymas pateikiamas elektroniniu būdu per asmeninę paskyrą socialinio draudimo sistemoje. Ten taip pat galima matyti, ar priimtas sprendimas dėl išmokos skyrimo. Jei paskyroje nurodytas el. pašto adresas, visa svarbi informacija papildomai siunčiama ir elektroniniu laišku.
Pakartotinai pateikti prašymą reikia tik tuo atveju, jei pasikeičia banko sąskaita, į kurią pervedamos išmokos. Tuomet reikia atnaujinti sąskaitos duomenis paskyroje ir pateikti patikslintą prašymą.
Ligos išmokos skiriamos žmonėms, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir dėl laikino nedarbingumo praranda darbo pajamas. Norint gauti išmoką, būtina turėti bent trijų mėnesių draudimo stažą per paskutinius dvylika mėnesių arba šešių mėnesių stažą per paskutinius dvidešimt keturis mėnesius.
Išmokos dydis kiekvienam žmogui apskaičiuojamas individualiai. Vertinamos draudžiamosios pajamos, gautos per tris mėnesius iki mėnesio, einančio prieš ligos pradžią. Pavyzdžiui, jei nedarbingumas prasidėjo vasarį, skaičiuojant išmoką bus vertinamos spalio, lapkričio ir gruodžio pajamos.
Pirmąsias dvi nedarbingumo dienas išmoką moka darbdavys. Už šias dienas darbuotojui turi būti išmokama ne mažiau kaip 62,06 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos išmoką moka socialinio draudimo sistema, o jos dydis taip pat siekia 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Jei nedarbingumas susijęs su sergančio vaiko slauga, išmoka yra šiek tiek didesnė ir siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Specialistai pabrėžia, kad dažniausia priežastis, kodėl pinigai lieka neišmokėti, yra paprastas formalumas – nepateiktas prašymas. Todėl gyventojams rekomenduojama kartkartėmis patikrinti savo asmenines paskyras ir įsitikinti, kad visi reikalingi dokumentai yra pateikti, o galimos išmokos – nepraleistos.
