Europos Sąjunga svarsto naujas priemones, kurios galėtų padėti sumažinti energijos kainas gyventojams ir verslui. Energetikos išlaidų mažinimas tampa vienu svarbiausių Europos Komisijos prioritetų, ypač po to, kai geopolitiniai konfliktai dar kartą išryškino žemyno priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.
Europos Komisijos vadovybė pripažįsta, kad dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose turėjo tiesioginę įtaką energijos rinkoms. Konfliktas Irane per labai trumpą laiką sukėlė kainų šuolį pasaulinėse rinkose, o jo pasekmes pajuto ir Europos vartotojai. Skaičiuojama, kad per pirmąsias dešimt konflikto dienų dėl pabrangusio importuojamo kuro Europos mokesčių mokėtojai papildomai sumokėjo apie 3 mlrd. eurų.
Didėjanti sąskaitų našta dar kartą priminė apie Europos energetinę priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Per palyginti trumpą laiką dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., o naftos kaina pakilo apie 27 procentus. Tokie svyravimai rodo, kaip stipriai geopolitiniai konfliktai gali paveikti energijos kainas.
Reaguodama į situaciją, Europos Komisija svarsto kelias galimas priemones, kurios galėtų sumažinti kainų spaudimą vartotojams. Tarp svarstomų variantų minimas laikinas dujų kainų subsidijavimas arba viršutinės kainų ribos nustatymas. Tokie sprendimai galėtų padėti stabilizuoti rinką ir apsaugoti gyventojus nuo staigių kainų šuolių.
Tačiau kartu pabrėžiama, kad ilgalaikis sprendimas slypi ne tik laikinuose finansiniuose mechanizmuose. Vis daugiau dėmesio skiriama vietinių energijos šaltinių plėtrai. Skirtingai nei iškastinio kuro kainos, vietinės energijos rūšys – ypač atsinaujinantys ištekliai ir branduolinė energetika – pastaruoju laikotarpiu išliko daug stabilesnės.
Europos institucijos taip pat atmeta idėjas grįžti prie didesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių. Tokie siūlymai vertinami kaip rizikingi strateginiu požiūriu, nes galėtų susilpninti Europos energetinį saugumą ir vėl padidinti politinę priklausomybę nuo išorės tiekėjų.
Tuo pat metu Europos Komisija jau pateikė ir platesnį planą, kuriuo siekiama ilgalaikio energijos kainų mažinimo. Viena iš siūlomų priemonių – elektros energijos mokesčio namų ūkiams sumažinimas iki minimalaus Europos Sąjungoje leidžiamo lygio. Taip pat numatoma mažinti elektros tinklų tarifus, kurie sudaro nemažą dalį galutinės sąskaitos.
Dar vienas svarbus pokytis – siekis supaprastinti elektros tiekėjo keitimą. Planuojama, kad vartotojai ateityje tiekėją galėtų pakeisti vos per 24 valandas, taip padidinant konkurenciją rinkoje ir suteikiant žmonėms daugiau galimybių rinktis palankesnius pasiūlymus.
Be to, planuojama dar labiau skatinti atsinaujinančios energijos plėtrą ir branduolinės energetikos projektus. Tikimasi, kad didesnė vietinių energijos šaltinių dalis leis Europai tapti mažiau pažeidžiamai pasaulinių krizių metu ir padės stabilizuoti energijos kainas ateityje.
Energetikos politika vis labiau tampa ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu klausimu. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad energetinis savarankiškumas gali būti vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek ekonominį stabilumą, tiek geopolitinį saugumą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

