Degalų kainų tema pastaruoju metu vėl atsidūrė dėmesio centre. Nors pasirodžius signalams apie galimą įtampos mažėjimą Artimuosiuose Rytuose dalis rinkos tikėjosi greito atokvėpio, situacija pasirodė kur kas sudėtingesnė.
Lūkesčiai buvo gana aiškūs – jei konfliktas rimsta, atsigauna naftos tiekimas, o kartu mažėja ir kainos. Tačiau realūs procesai energetikos sektoriuje juda lėčiau, o kai kuriais atvejais net priešinga kryptimi.
Net ir prognozuojant, kad per artimiausias kelias savaites gali būti visiškai atkurta laivyba Hormūzo sąsiauriu, tai dar negarantuoja pigesnių degalų. Rinka veikia pagal savo logiką, kurioje vien geopolitikos nepakanka.
Pastarosiomis savaitėmis Europa jau ėmėsi aktyvių veiksmų – buvo atverti strateginiai naftos rezervai ir į rinką išleisti didžiuliai kiekiai žaliavos. Toks sprendimas paprastai turėtų padidinti pasiūlą ir sumažinti kainas.
Tačiau degalinėse pokyčiai išliko beveik nepastebimi. Tai rodo, kad kainų formavimą lemia ne tik fizinis naftos kiekis, bet ir kiti, mažiau akivaizdūs veiksniai.
Vienas iš jų – artėjantys Europos Sąjungos reguliavimo pokyčiai. Numatoma, kad netrukus naftos tiekėjams teks įrodyti visą žaliavos kelią – nuo išgavimo iki perdirbimo, užtikrinant atitikimą griežtiems aplinkosaugos reikalavimams.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip logiškas žingsnis siekiant skaidresnės ir švaresnės energetikos. Tačiau praktikoje tokie reikalavimai gali smarkiai sumažinti prieinamą naftos kiekį.
Didelė dalis dabartinių tiekėjų neturi galimybių pateikti visos reikiamos informacijos apie žaliavos kilmę. Tai reiškia, kad nemaža dalis importo gali paprasčiausiai nebeatitikti naujų taisyklių.
Vertinant galimus padarinius, kalbama apie itin reikšmingą pasiūlos sumažėjimą. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad net iki trijų ketvirtadalių į Europą tiekiamos naftos gali susidurti su apribojimais.
Tokiu atveju smūgį pajustų ir perdirbimo sektorius – dalis gamyklų galėtų veikti ne visu pajėgumu arba susidurti su žaliavos trūkumu. Tai neišvengiamai atsispindėtų galutinėse kainose.
Prognozės rodo, kad tokio scenarijaus atveju benzinas galėtų brangti apie 24 proc., o dyzelinas – maždaug 16 proc. Tai reikštų, kad net ir sumažėjus geopolitinei įtampai, vartotojai gali susidurti su nauju kainų augimo etapu.
Kita vertus, svarbu suprasti, kad tokie vertinimai dažnai remiasi konservatyviais ar net kraštutiniais scenarijais. Jie iš dalies atspindi ir platesnį siekį skatinti perėjimą prie alternatyvių energijos šaltinių.
Vis dėlto aiškėja viena – degalų kainos nėra tiesiogiai priklausomos nuo vieno įvykio. Net jei konfliktai rimsta ir tiekimas atsistato, rinkoje veikia daug skirtingų veiksnių, kurie gali išlaikyti kainas aukštas ilgiau, nei tikisi vairuotojai.
