Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė siūlymui sugriežtinti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo tvarką, numatant, jog ši paslauga būtų teikiama tik tiems ligoniams, kurie dėl riboto savarankiškumo objektyviai negali naudotis viešuoju ar individualiu transportu.
Siekiant įvertinti pacientų būklę, ketinama naudoti Bartelio kasdieninės veiklos skalę – pavėžėjimo paslauga būtų teikiama tik mažiau nei 60 balų įvertintiems pacientams.
„Siekiama užtikrinti, kad ribotos pavėžėjimo lėšos būtų tikslingai skiriamos regionuose gyvenantiems pacientams, kuriems dėl sveikatos sutrikimo, fizinės būklės, riboto judumo ar intensyviai besigydantiems, taip pat dėl socialinių bei ekonominių priežasčių sunku pasiekti gydymo įstaigą ir laiku gauti reikalingą gydymą bei sveikatos priežiūros paslaugą“, – rašoma projekto dalykinio vertinimo pažymoje.
„Stebima, kad dažnai pavėžėjimo paslauga naudojasi asmenys, kurių sveikatos būklė ar socialinė padėtis leidžia jiems savarankiškai keliauti viešuoju transportu, o didžiuosiuose miestuose viešojo transporto sistema bei keleivinio pavėžėjimo paslaugos teikėjai užtikrina kokybišką ir prieinamą susisiekimą šių miestų teritorijose visą parą. Nepakankamai aiškiai apibrėžti kriterijai neleidžia užtikrinti efektyvaus pavėžėjimo paslaugos teikimo ir racionalaus išteklių panaudojimo. Todėl šiuo projektu siekiama nustatyti konkrečius pacientų pavėžėjimo atvejus“, – akcentuojama pažymoje.
Pasak projektą rengusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), 2026 m. pavėžėjimo paslaugai bus skirta daugiau nei 9 mln.
Nuo 2024 m. liepos iki praėjusių metų pabaigos buvo atlikta daugiau nei 65 tūkst. pavėžėjimų, kurių didžiąją dalį esą sudarė pavėžėjimai specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms (57 proc.), o kita svarbi pavėžėjimų dalis teko onkologiniams pacientams (14 proc.).
Anot ministerijos, vidutinė vieno pavėžėjimo kaina viršijo 100 eurų.
Pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama nuo 2024 metų liepos 1 dienos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
