Milijonų schema: 26 fiktyvūs ūkininkai klastojo dokumentus ir siurbė ES paramą
Ši istorija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dar viena finansinių nusikaltimų byla, tačiau įsigilinus aiškėja – schema buvo gerai apgalvota ir veikė ne vienerius metus. Tai rodo, kad net ir griežtai reglamentuojamos paramos sistemos turi spragų.
Europos Sąjungos parama žemės ūkiui skirta realiai veiklai skatinti, tačiau šiuo atveju ji tapo priemone pasipelnyti. Tokios situacijos visada kelia klausimą – kaip ilgai tai galėjo vykti nepastebėta.
Be to, ši byla išsiskiria dalyvių įvairove. Čia matome ne tik pavienius asmenis, bet ir visą tinklą, kuris veikė koordinuotai ir siekė bendro tikslo.
Atskleista sukčiavimo schema
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba kartu su Europos deleguotaisiais prokurorais nustatė sudėtingą sukčiavimo schemą. Jos esmė – fiktyvūs ūkininkai, kurie imitavo veiklą siekdami gauti Europos Sąjungos paramą.
Iš viso nustatyta, kad net 26 asmenys dalyvavo šioje schemoje. Jie klastojo dokumentus, kūrė tariamus verslo planus ir teikė paraiškas, kurios sudarė realios veiklos įspūdį.
Tokiu būdu buvo siekiama pasisavinti lėšas, skirtas žemės ūkiui. Schema veikė ne vienus metus, kol galiausiai buvo išaiškinta.
Žala ir teismo sprendimai
Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis nurodė, kad iš viso neteisėtai įgyta daugiau nei penki šimtai šešiasdešimt du tūkstančiai eurų. Be to, dar bandyta pasisavinti papildomai apie šimtą dešimt tūkstančių eurų.
Teismas nustatė, kad pagrindiniai organizatoriai buvo keturi asmenys. Jie pripažinti kaltais ir jiems skirtos reikšmingos piniginės baudos.
Kiti dvidešimt du dalyviai pripažino kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vis dėlto jų dalyvavimas schemoje buvo oficialiai konstatuotas.
Kaip veikė schema
Tyrimo metu paaiškėjo, kad organizatoriai pasitelkė vadinamuosius „jaunuosius ūkininkus“. Šie asmenys savo vardu teikė paraiškas, tačiau realiai veikė pagal kitų nurodymus.
Buvo klastojami įvairūs dokumentai – nuo paraiškų iki verslo planų. Taip pat sudaromi fiktyvūs sandoriai dėl žemės pirkimo ar nuomos.
Net finansiniai atsiskaitymai dažnai buvo tik formalūs – jie neatspindėjo realių ekonominių santykių. Visa tai buvo daroma tam, kad atitiktų paramos gavimo reikalavimus.
Fiktyvi veikla vietoje realios
Nors dokumentuose buvo deklaruojama įvairi žemės ūkio veikla, realybė buvo visai kitokia. Kai kuriais atvejais veikla išvis nebuvo vykdoma.
Kitais atvejais ją atlikdavo visai kiti asmenys, dažniausiai didesnės bendrovės. Taip buvo sudaromas įspūdis, kad projektai įgyvendinami pagal planą.
Tai leidžia suprasti, kad schema buvo paremta ne tik dokumentų klastojimu, bet ir realybės imitavimu.
Tyrimo mastas
Ikiteisminis tyrimas pradėtas du tūkstančiai dvidešimt antrais metais. Per jo eigą įtarimai pareikšti daugiau nei trisdešimčiai asmenų.
Buvo atlikta daugiau nei penkiasdešimt kratų įvairiose Lietuvos vietose. Tyrime dalyvavo per šimtą pareigūnų, o kai kuriems įtariamiesiems taikytos ir griežtesnės priemonės.
Tai rodo, kad tyrimas buvo plataus masto ir reikalavo daug resursų.
Tikslas – pasipelnyti iš paramos
Schema buvo paremta aiškiu planu. Pirmiausia reikėjo įsigyti žemės sklypą, vėliau jį išlaikyti nustatytą laikotarpį ir gauti paramą.
Po kelerių metų sklypai galėjo būti parduodami brangiau, o gautos lėšos – pasidalijamos. Tai buvo pagrindinis finansinis motyvas.
Tokia taktika leido išnaudoti paramos sistemą savo naudai, apeinant jos tikslą.
Kas stovėjo už schemos
Įdomu tai, kad pagrindiniai organizatoriai nebuvo susiję su žemės ūkiu. Tarp jų – įvairių sričių specialistai: vadovai, finansininkai, teisininkai, informatikai.
Tai rodo, kad schema buvo kuriama naudojant specifines žinias. Reikėjo suprasti tiek paramos skyrimo mechanizmus, tiek techninius procesus.
Tuo metu kiti dalyviai buvo įvairių profesijų žmonės – nuo kasininkų iki jaunų tėvų ar artimųjų. Jie veikė kaip formaliai registruoti ūkininkai.
Tyrimas dar nesibaigė
Institucijos pabrėžia, kad tai tik pirmasis tyrimo etapas. Jau dabar kalbama apie daugiau nei keliasdešimt papildomų epizodų.
Tai reiškia, kad byla gali dar plėstis. Tikėtina, kad bus nustatyta ir daugiau panašių atvejų.
Visa ši situacija primena, kad net gerai sukurta paramos sistema gali būti išnaudota, jei atsiranda pakankamai motyvuotų ir išradingų žmonių.
