Kapčiamiesčio poligonas: būtinybė ar dar viena brangi saugumo iliuzija?

Kapčiamiesčio poligonas Lietuvai svarbus ne todėl, kad šaliai tiesiog reikia dar vienos karinės teritorijos. Jo reikšmė daug platesnė. Tai vienas iš tų sprendimų, kurie tiesiogiai siejasi su tuo, kaip Lietuva ruošiasi galimam karo scenarijui, kaip stiprina savo gynybą pietinėje šalies dalyje ir kaip planuoja veikti kartu su NATO sąjungininkais.

Pastaraisiais metais Lietuvos gynybos planavimas sparčiai keičiasi. Šalis kuria nacionalinę diviziją, priima vis daugiau sąjungininkų pajėgų, tarp jų ir Vokietijos brigadą, todėl kariuomenei reikia ne teorinių, o realioms operacijoms tinkamų treniruočių erdvių. Būtent čia atsiranda Kapčiamiesčio poligono svarba.

Kodėl pasirinktas būtent Kapčiamiestis?

Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad Kapčiamiesčio apylinkės pasirinktos ne atsitiktinai. Kariniu požiūriu ši vieta laikoma tinkamiausia, nes yra prie vienos jautriausių Lietuvos ir NATO saugumo vietų – Suvalkų koridoriaus. Tai siauras sausumos ruožas tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kuris jau seniai laikomas strategiškai itin pažeidžiama vieta.

Kapčiamiesčio poligonas būtų prie pat sienos su Baltarusija, kuri išlieka artimiausia Rusijos karine sąjungininke. Dėl to ši teritorija svarbi ne tik kaip mokymų vieta, bet ir kaip konkretus gynybos infrastruktūros taškas ten, kur krizės atveju reikėtų greitai judinti pajėgas, užtikrinti aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais.

KAM pabrėžia ir dar vieną svarbų argumentą: šioje teritorijoje nėra oro navigacijos apribojimų, kurie kitur reikšmingai apsunkintų poligono veiklą. Kitaip tariant, Kapčiamiestis pasirinktas ne vien dėl geografinės padėties, bet ir dėl praktinio tinkamumo pilnavertėms karinėms pratyboms.

Kuo šis poligonas svarbus visai Lietuvai?

Svarbiausia šio poligono reikšmė yra ta, kad jis tiesiogiai susijęs su Lietuvos gebėjimu parengti savo pajėgas realioms gynybos užduotims. Ministerija yra nurodžiusi, kad poligonas reikalingas tam, jog būtų galima treniruoti brigados dydžio vienetus, o ilgalaikėje perspektyvoje stiprinti nacionalinę diviziją.

Tai reiškia, kad kalbama ne apie pavienes pratybas, o apie daug didesnio masto karinį rengimą. Tokie mokymai reikalingi tam, kad Lietuvos kariuomenė ir sąjungininkai galėtų ne tik šaudyti ar judėti technika, bet ir praktiškai repetuoti tai, kaip būtų ginama pietinė Lietuvos kryptis, kaip būtų užtikrinamas pajėgų atvykimas, judėjimas ir veikimas kartu.

Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio 30 dieną, pasirašydamas Seimo priimtą įstatymą, pasakė gana aiškiai: Kapčiamiesčio poligonas yra gyvybiškai svarbus nacionalinei divizijai suformuoti ir efektyviam karių rengimui, o jo vieta prie Suvalkų koridoriaus stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus ir atgrasymą. Tai iš esmės ir yra trumpiausias atsakymas, kodėl šis projektas Lietuvai toks svarbus.

Ką nusprendė Seimas?

Poligono steigimas Seime buvo ne vien techninis balsavimas. Jis tapo ir politiniu testu, parodžiusiu, kas šį projektą vertina kaip strateginį valstybės sprendimą, o kas jam nepritaria arba kelia klausimų dėl proceso.

Pirmasis balsavimas dėl projekto įvyko 2026 metų kovo 24 dieną. Tuomet po pateikimo už Kapčiamiesčio poligono steigimo projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 buvo prieš, o 5 susilaikė.

Antrasis svarbus etapas buvo 2026 metų balandžio 14 dieną, kai po svarstymo projektą palaikė 109 parlamentarai. Tai parodė, kad projektas įgijo dar didesnę paramą, nors prieštaravimų tarp dalies politikų liko.

Galutinis, priėmimo stadijos balsavimas įvyko 2026 metų balandžio 23 dieną. Tąkart už Kapčiamiesčio poligono steigimą balsavo 105 Seimo nariai, 12 buvo prieš, 4 susilaikė. Tai reiškia, kad Seimas poligoną patvirtino didele balsų dauguma. O 2026 metų balandžio 30 dieną prezidentas pasirašė priimtą įstatymą, todėl sprendimas jau tapo oficialus.

Ką numato pats projektas?

Pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją, Kapčiamiesčio poligonas ir karinio mokymo teritorija apims apie 14 600 hektarų plotą. Mažiau nei pusę šios teritorijos sudaro privatūs sklypai, didžioji jų dalis yra miško paskirties žemė.

Projektas numato, kad dalis turto bus paimama visuomenės poreikiams, už jį atlyginant pinigais pagal nustatytą vertę bei skiriant papildomas kompensacijas. Karinio poligono teritorijoje esančios sodybos, miško ir žemės ūkio sklypai bus išperkami, o karinio mokymo teritorijoje kai kuriais atvejais gyventojams paliekama galimybė turtą išsaugoti arba per nustatytą laiką parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Ministerija taip pat nurodo, kad pratybas poligone planuojama pradėti nuo 2028 metų, o iki 2030 metų numatyta įrengti šaudyklas.

Kodėl šis sprendimas svarbus ne tik kariuomenei?

Kapčiamiesčio poligonas svarbus ne vien kariškiams. Jis rodo bendresnę Lietuvos kryptį: kad valstybė po truputį pereina nuo bendrų kalbų apie gynybą prie labai konkrečių infrastruktūrinių sprendimų. Kitaip tariant, gynyba tampa ne tik biudžeto eilute ar politiniu pažadu, bet ir fizine teritorija, keliais, logistika, mokymais ir realiais pasirengimo scenarijais.

Dėl to šis sprendimas neišvengiamai kelia įtampų, ypač vietos bendruomenėse, nes kalbama apie žemę, namus, kompensacijas ir gyvenimo pokyčius. Tačiau valstybės mastu Kapčiamiesčio poligonas vertinamas kaip viena svarbiausių naujų gynybos grandžių pietų Lietuvoje.

Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: Kapčiamiesčio poligonas Lietuvai svarbus todėl, kad stiprina šalies pasirengimą gintis ten, kur rizika laikoma viena didžiausių. Seimas šį projektą patvirtino 2026 metų balandžio 23 dieną, o prezidentas įstatymą pasirašė balandžio 30 dieną. Tai reiškia, kad politinė diskusija dėl būtinybės iš esmės jau baigta, o dabar prasideda įgyvendinimo etapas.