Lietuva – visiškame Europos dugne? Šalies senjorų realybė nustebins daugelį

Pensijos dydis dar ne viską pasako apie žmogaus finansinę padėtį senatvėje. Ne mažiau svarbu, kiek turto pavyko sukaupti per visą gyvenimą, nuo nekilnojamojo turto ir santaupų iki investicijų ar kitų vertingų aktyvų.

Naujausi Europos Centrinio Banko duomenys atskleidžia itin ryškius skirtumus tarp Europos valstybių. Kai kur vyresnio amžiaus namų ūkių turto vertė siekia daugiau nei milijoną eurų, o kitur – nesiekia nė 40 tūkst. eurų.

Skirtumai tokie dideli, kad turtingiausių ir mažiausiai turto sukaupusių Europos senjorų finansinė padėtis skiriasi daugiau nei 30 kartų.

Liuksemburgas neturi konkurentų

Didžiausią medianinį grynąjį turtą tarp 65–74 metų gyventojų turi Liuksemburgas.

Šios šalies namų ūkių sukaupto turto vertė siekia net 1,22 mln. eurų. Tai daugiau nei keturis kartus lenkia antroje vietoje esančią Maltą, kur vidutinis rodiklis sudaro 310 tūkst. eurų.

Trečioje vietoje rikiuojasi Belgija su 307,7 tūkst. eurų, ketvirtoje – Airija su 296,7 tūkst. eurų.

Tarp didžiųjų Europos ekonomikų geriausiai atrodo Prancūzija ir Vokietija. Šiose šalyse 65–74 metų amžiaus namų ūkių medianinis turtas siekia atitinkamai 232,8 tūkst. ir 232,1 tūkst. eurų.

Euro zonos vidurkis – 185 tūkst. eurų

Euro zonos vidurkis siekia 185,3 tūkst. eurų.

Virš šios ribos taip pat atsidūrė Austrija, Kipras ir Ispanija. Tuo metu Italijoje sukauptas turtas vertinamas 168 tūkst. eurų, todėl italų senjorai vidutiniškai turi daugiau nei 60 tūkst. eurų mažiau turto nei jų bendraamžiai Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Netikėtai žemai atsidūrė Nyderlandai. Nors ši šalis dažnai minima tarp geriausias pensijų sistemas turinčių valstybių, vyresnių gyventojų sukauptas privatus turtas siekia 134,4 tūkst. eurų ir nesiekia euro zonos vidurkio.

Baltijos šalys – lentelės apačioje

Baltijos valstybės atsidūrė tarp silpniausiai atrodančių šalių visoje Europoje.

Estijoje 65–74 metų amžiaus namų ūkių medianinis turtas siekia 73,5 tūkst. eurų. Lietuvoje šis rodiklis dar mažesnis – 51,4 tūkst. eurų.

Prasčiausia situacija fiksuojama Latvijoje, kuri užėmė paskutinę vietą visame reitinge. Čia vyresnių namų ūkių sukauptas turtas vertinamas vos 36,3 tūkst. eurų.

Tai reiškia, kad Liuksemburgo senjorų sukauptas turtas yra daugiau nei 33 kartus didesnis nei Latvijos gyventojų.

Lietuva bendrame sąraše užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik Latviją.

Lenkijos duomenų sąraše nėra

Paskelbtoje Europos Centrinio Banko statistikoje Lenkija nebuvo įtraukta, todėl tiesioginio palyginimo su Baltijos valstybėmis šį kartą nėra.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie skirtumai dažniausiai susiję ne tik su atlyginimų lygiu, bet ir su būsto rinkos raida, gyventojų galimybėmis kaupti santaupas bei paveldimo turto mastu.

Kodėl skirtumai tokie dideli?

Ekonomistų teigimu, sukauptą turtą lemia daugybė veiksnių.

Svarbų vaidmenį atlieka būsto nuosavybė, nekilnojamojo turto kainos, pensijų sistema, galimybės investuoti, šeimos finansinė parama bei istoriškai susiklosčiusios ekonominės sąlygos.

Daugelyje Europos šalių pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių turtas yra nuosavas būstas. Ten, kur daugiau gyventojų turi nekilnojamojo turto ir kur jo vertė per dešimtmečius smarkiai augo, sukaupto turto rodikliai taip pat yra gerokai aukštesni.

Tyrimas dar kartą parodė, kad vien pensijos dydis neatskleidžia tikrosios finansinės padėties. Kai kuriose valstybėse senjorai gali remtis didelėmis santaupomis ir nekilnojamuoju turtu, o kitose pagrindiniu pajamų šaltiniu išlieka tik valstybinė pensija.