Lietuvos žiūrovai jau spalio 14 dieną kviečiami į neeilinę premjerą – kriminalinę komediją „Žirklės“.
Ši komedija pirmą kartą parodyta Jungtinių Amerikos Valstijų scenoje dar 1976 m., o kitose šalyse ją statyti gali tik specialią licenciją turintys režisieriai. Lietuvos teatro ir televizijos aktoriai jau pradėjo intensyvias repeticijas kartu su žymiu režisieriumi iš Lenkijos Marcinu Slawinskiu, Lietuvos teatro mylėtojams pažįstamo iš spektaklio „Šeimyninis įvykis“.
Komedijų virtuozu tituluojamo M. Slawinskio lenkiška komedijos versija sulaukė milžiniško populiarumo. Lietuvos žiūrovams M. Slawinskis žada, kad ši komedija nustebins ir prisiekusius teatro gerbėjus, ir retai į teatrą užsukančius žmones.
Apie neeilinį spektaklį „Žirklės“, Lietuvą ir teatro ateitį – pokalbis su M. Slawinskiu.
Lietuvoje lankotės jau antrą kartą. Kokie įspūdžiai iš mūsų šalies?
Lietuvoje jaučiuosi labai laimingas ir tam turiu net dvi priežastis – asmeninę ir profesinę. Mano giminės kilusios iš Vilniaus krašto. Atsimenu močiutės pasakojimus apie Lietuvą. Vaikštinėdamas Vilniaus Bernardinų kapinėse radau propromočiutės sesers kapą. Žaviuosi Česlovo Milošo ir Adomo Mickevičiaus kūryba. Juk jie abu buvo ir lietuvių, ir lenkų poetai. Vien ko verta A. Mickevičiaus frazė: „Lietuva, tėvyne mano…“ Šiandien, kada Lietuva ir Lenkija vėl yra kartu Europos sąjungoje, tikiuosi, kad visi nesutarimai, keblumai išnyks, ir būsime draugai.
Antra priežastis, kodėl man visada gera atvykti į Lietuvą – lietuviai aktoriai. Lietuviškas teatras yra labai žymus Europoje. Kai kolegoms pasakiau, kad vykstu dirbti į Vilnių, jų reakcija buvo labai palaikanti: „O, kaip nuostabu!“ Džiaugiuosi, kad „Domino“ teatras jau antrą kartą mane kviečia statyti spektaklio.
Esate komedijų specialistas. Kaip vertinate nuomonę, kad komedija yra prastesnis žanras už tragediją?
Dažnai tenka sutikti su tokia nuomone, nes matome aktorius, vaidinančius tik tam, kad žmonės pradėtų juoktis, ir girdime lėkštą tekstą. Vis dėlto yra ir labai gerų, ir labai prastų komedijų. Esu pastatęs per 70 komedijų ir manau, kad jos visos yra geros.
Galima pastatyti ir gerą, ir prastą komediją. Deja, Lenkijoje manoma, kad geriau yra pastatyti prastą „Hamletą“, nei padaryti gerą komediją. Kritikai visada sakys – „Et, komedija…“. O štai Londone teatro pasaulyje yra du kasmetiniai West End‘o teatro kritikų apdovanojimai: geriausia metų drama ir geriausia metų komedija. Britų kritikai vertina spektaklio kokybę, o ne žanrą. Pamenu vieną britų kritiko teatro apžvalgą, kurioje jis R. Cooney komedijas pavadino farsų roisroisu. Tas vyrukas per gyvenimą yra matęs kokį šimtą komedijų, ir toks įvertinimas iš jo lūpų daug ką reiškia. Svajoju apie tą dieną, kai ir mūsų kritikai pradės vertinti spektaklio kokybę, o ne žanrą.
Koks atsiliepimas iš žiūrovų po spektaklio jums yra maloniausias?
Kartą į mano spektaklį Varšuvoje atėjo mamos draugė – inteligentiška, rimta profesorė. Po komedijos jaučiausi keistai, nes norėjau tokiai inteligentiškai poniai parodyti Čechovą. O ji atsakė: „Martinuk, ačiū tau! Sunkų, liūdną gyvenimą praskaidrinau geru, linksmu, puikiu vakaru, kurio man taip trūko.“ Tai buvo pats nuoširdžiausias ir mieliausias atsiliepimas.
Jaučiu, kad komedijos šiandienos žmogui yra labai reikalingos. Yra daugybė žmonių, kurie nevaikšto į teatrą, nes ten jiems nuobodu. Viliuosi, kad komediją pamatę žmonės nebebijos teatro.
Man gera žiūrėti į rankomis susikibusius žmones, einančius namo po spektaklio. Gal jie eis vakarieniauti, gal tą vakarą nesipyks, gal juoksis. Teatre, priešingai nei kine, žmonės yra kartu – tiek salėje, tiek ant scenos. Mums visiems kartu gera, smagu ir net didžiausias niurzga nusišypso. O juk juoktis yra sveika – tai įrodyta moksliškai.
Kokia turi būti gera komedija?
Joje turi būti geri aktoriai, geras režisierius ir daug gero skonio. Šiuo metu dirbu su puikiais aktoriais: Larisa Kalpokaite, Aisčiu Mickevičiumi, Ineta Stasiulyte, Ineta Užaite, Vaidotu Martinaičiu ir kt. O humoro jausmas yra susijęs su inteligencija – tik protingi žmonės gali suprasti gerą humorą. Vulgarus humoras… jis egzistuoja, bet man jis nepatinka.
Ko gali tikėtis išskirtinėje komedijoje „Žirklės“ apsilankęs žiūrovas?
Pažadu, kad ši komedija tikrai patiks ir tiems, kurie nevaikšto į teatrą, nes jiems ten nuobodu, ir prisiekusiems teatro gerbėjams. „Žirklės“ – neprognozuojama kriminalinė komedija. Galiu atskleisti tik tiek, kad nei aš, nei aktoriai nežinome, kuo baigsis spektaklis. Jo pabaigą lemia tik žiūrovai. Žiūrovai pamatys tokią komediją, kokios dar niekada nematė.
