Darbo kalendoriai, užrašinės tampa ne vien būtina kasdiene priemone planuoti laiką,nepamiršti svarbių datų, bet ir svarbia stiliaus dalimi. Ieškome ko nors, kas atspindėtų muspačius, būtų artima. Dailininkė Sigutė Ach, kasmet džiuginanti „Kasdienių ir šventinių įrašų knyga“, šiemet prisidėjo kuriant ir kiek laisvesnę knygą įkvėpimui ir užrašams – „Joga – tai…“. Menininkės iliustracijos apipavidalina tūkstantmečius gyvuojančią jogos išmintį, kurią perteikė Guru Mai Ram Devi. Po išminties ir spalvų terapijos paliekama daug tuščios vietos savo paties mintims, pastaboms, piešiniams. Ši užrašinė – ne vienų metų knyga. Tai savo istorijos kūrimas.
Paklausta, kas atsirado pirmiau – piešiniai ar knygos idėja – Sigutė pasakoja: „Mano gyvenime kūryba, kasdienybė, kelionės, susitikimai – viskas labai susipynę. Kaip kad negaliu nubrėžti tikslios ribos tarp to, kada atostogauju ir kada dirbu (nes kūryboje nebūna atostogų – ir tai labai gerai…), taip negaliu tiksliai nusakyti, kaip gimsta vienas ar kitas kūrinys. Šiuo atveju kaip kertinį įvykį įvardinčiau susitikimą su Guru Mai Ram Devi, kurios pasiūlymą papuošti jos knygos puslapius su džiaugsmu priėmiau.“
Sigutė Ach
Joga šiuo metu vis labiau populiarėja Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje. Tačiau gerbiama Mai Ram teigia, kad kiekvienas turi savo supratimą apie jogą.
„Manau, kad tiesiog dauguma žmonių nesupranta, kokia iš tikrųjų yra žodžio„joga“ prasmė (nedaug kas gilinasi į šią sąvoką ir stengiasi suprasti tikrąją šio žodžio prasmę, tačiau ir nedaugelis praktikuoja jogą bei siekia tkrojo žinojimo). Dėl neišmanymo žmonės vartoja žodį „joga“ pagal savo išprusimo bei sąmoningumo lygmenį“, – sako ji.
Kaip atradote jogą? Ar jogos praktika labai apverčia įprastą gyvenimo tvarką?
„Jogos žinojimas glūdi kiekvieno žmogaus gelmėje. Savęs pažinimo troškimas gimsta kartu su mumis ir glūdi mūsų pasąmonėje. Joga – tai ir yra gyvenimas.“
Paklausta, o kas šiame kelyje į pažinimą sunkiausia, Mai Ram sako:
„Jeigu Jūs suprasite, kad joga – tai gyvenimas ir jo praktika ir gilinsite šį supratimą, Jums atsivers įžvalga, kad sunkiausia šiame gyvenime yra priimti save, įsiklausyti į save, išmokti stebėti save, analizuoti save bei keisti save siekiant sąmonės tobulumo.
Jogos praktika žmogui yra išvaduojantis žingsnis į savo tikrosios prigimties pažinimą. Nesvarbu, koks žmogaus amžius, įsitikinimai, rasė, religija, gyvenimo būdas ar mityba, jogos praktika – tai kiekvieno žmogaus asmeninė savižinos teisė, išlaisvinanti iš neišmanymo ir apšviečianti gyvenimą žinojimu.“
„Joga – tai…“ yra gan prabangus leidinys, tad gali kilti klausimas, ar tai neprieštarauja pačiai jogos esmei, kuri skatina neprisirišti prie materialių dalykų. Gerbiama Mai Ram atsako:
„Kiekvienas kūrinys, dalykas, reiškinys – tai Kūrėjo atspindys. Praktikuojantis jogą žmogus visa kame mato Kūrėją. Toks žmogus gerbia materiją ir Motiną Gamtą bei visą kūriniją. Tačiau suvokdamas, kad viskas, kas materialu, yra laikina, praktikuojantis jogą žmogus stengiasi neprisirišti prie materialumo. Jis garbingai vienintelį savo kūną panaudoja savižinai siekdamas išminties ir to, kas yra amžina.“
Pratęsdamos pokalbį apie knygelę, dailininkės Sigutės Ach klausiame, kokiam žmogui skirta ši užrašinė. Ar tik besidominčiam joga?
Sigutė: „Turbūt tai bus viena tų knygų, kurios „atsiduria rankose“, tarsi būna įteiktos pačio Gyvenimo. Taip juk būna – pamatai vitrinoje, padovanoja draugas, sužinai netyčia. Šios knygos puslapiuose – tūkstančius metų nemirštanti išmintis, atgimstanti žmonėse, keliaujanti per šalis, per tautas, per amžius.
Kaip kiekvienoje praktikoje, po Mokytojo žodžių ateina laikas mokiniui. Balti šios knygos puslapiai suteikia erdvę bet kokiai savęs raiškai – galima rašyti ar piešti, persirašinėti svarbias mintis, o gal eilėraščius…visko nesugalvosiu, baltas popieriaus lapas – tai erdvė visai begalybei būdų surasti ir išreikšti save.“
Kai kurie Sigutę Ach sieja išskirtinai su vaikų literatūros kūriniais, jų iliustravimu. Bet paklausta, kuo skyrėsi „Joga – tai…“ iliustravimas nuo darbų vaikams, menininkė sako taip savo kūrybos neskirstanti: .
„Savo kūrybos neskiriu tik vaikams, net jei tai būtų iliustracijos vaikų literatūros kūriniui. Mano kūryba „vaikiška“ vadinama dėl naivumo, skaidrumo, jaukių ir sparnuotų, pasakiškų personažų buvimo. Pati pasaka taip pat adresuota lyg ir tik vaikui, bet dažnai išgydo suaugusiųjų dvasines žaizdas, grąžindama į išmintį, į pirmapradį gėrio matmenį. Pasaka gimė ir liko žmonėse dėl to, kad ji yra žmonių išminties archetipas, koncentruotas žmonijos patirties būvis, saugantis savy istoriją ir kultūrą. Man atrodo, kad mano kūrybos šaltinis yra ten.
Piešdama jogos tematika susidūriau su „balta erdve“, kurioje baigėsi interpretavimo galimybė, arba aš, neturėdama jokios patirties šioje man naujoje erdvėje, tiesiog neturėjau, ką pridurti. Taip piešiniuose liko gražios tuščios vietos, kur stebinčiojo akis gali pailsėti nuo mano įprastų margumynų. Man tai nauja ir labai intriguojanti patirtis, skatinanti mąstyti apie tylos turtingumą, paslaptį, kažką, ko negali nusakyti.“
O ar kuri nors knygos iliustracija Jums mielesnė už kitas?
Sigutė: „Mylimiausi darbai man visad yra tie, kurie dar tik piešiami. Jei rinkčiausi iš šių dvylikos, labai gerai pavykusiais laikau žalio ir mėlyno kolorito darbus. Buvo tikrai įdomu tyrinėti jogams svarbius simbolius bei į meditaciją nugrimzdusias būtybes.“
Sigute, o ką Jūs rašote į savo knygos egzempliorių?
„Kol kas mano egzemplioriuje – balta tyla, atsiverčiu, perskaitau Guru Mai Ram žodžius, tada atsiverčiu baltus puslapius ir klausausi jaukios tuštumos.“
To paties klausiame ir gerbiamos Mai Ram.
„Joga – tai per tūkstančius metų joginų tradicijos išsaugotas mokslas, kuris yra tikras paveldas mūsų dabarčiai ir ateičiai. Joga – tai savęs pažinimo praktika, apjungianti kūną, protą ir dvasią, praplečianti individo sąmonę bei atverianti tikrąją mūsų prigimtį…“
„Na, o toliau palieku tuščius lapus, kad kiekvienas turėtų galimybę juos užpildyti savo įžvalgomis“,– atsako ji.
Šią knygą galite laimėti čia: http://laikas.tv3.lt/lt/konkursai/446/laimekite-sigutes-ach-iliustruota-knyga-joga-tai/
