Pavasario darbai: sužinokite, kodėl po žiemos kompostinė pradeda dvokti ir kaip tai sutvarkyti

Po žiemos atidarius kompostinę idealiu atveju turėtų jaustis neutralus, drėgną žemę primenantis kvapas. Jei vietoj to pasitinka aitrus, dusinantis dvokas, tai dažniausiai reiškia, kad komposte sutriko natūralūs skaidymo procesai. Pavasarį problema išryškėja greičiau, nes kylant temperatūrai mikroorganizmų veikla suaktyvėja.

Dažniausia priežastis yra deguonis

Nemalonų kvapą dažniausiai sukelia per mažas oro kiekis komposto viduje. Kai krūva per daug susispaudusi ir per šlapia, sumažėja porų, kuriomis cirkuliuoja oras, o deguonį mėgstantys mikroorganizmai ima trauktis. Jų vietą užima anaerobinės bakterijos, kurios organiką skaido kitaip ir išskiria supuvimą primenančius junginius.

Situaciją dar labiau pablogina neteisinga sudėtis, kai į kompostą nuolat metama daug šlapių virtuvės atliekų, bet trūksta sausų, struktūrą palaikančių medžiagų. Tada masė greitai sukrenta, pradeda rūgti, o ne tolygiai kompostuotis. Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo daugiau laiko prireikia pusiausvyrai atkurti.

Vienas veiksmas dažnai duoda greitą efektą

Pirmas žingsnis, kuris dažniausiai padeda labiausiai, yra kruopščiai permaišyti kompostą ir jį supurenti. Pervertus krūvą, į vidų patenka deguonies, struktūra atsileidžia, o puvimo procesai ima slopti. Jei kompostas buvo „uždusęs“, kvapas paprastai pradeda silpnėti jau per artimiausias dienas.

Jeigu masė labai šlapia, vien maišymo nepakaks, nes drėgmės perteklius vėl greitai „užklijuos“ poras. Tokiu atveju verta įmaišyti sausų medžiagų, kurios sugeria vandenį ir suteikia purumo. Praktikoje tam tinka sausi lapai, smulkintas kartonas ar popierius be plastiko priemaišų.

Ką dėti, kad kompostas vėl kvepėtų žeme

Kompostui naudingi priedai yra tie, kurie kartu ir sugeria drėgmę, ir pagerina oro patekimą. Dažnai tam pasirenkamos pjuvenos, susmulkinta kartono masė arba nedidelis kiekis sodo žemės, kuri „pasėja“ mikroorganizmų ir stabilizuoja mišinį. Svarbu nepersistengti su labai smulkiomis frakcijomis, kad jos pačios neprispaustų krūvos.

Kai kurie sodininkai naudoja ir ploną medžio pelenų sluoksnį, tačiau čia svarbus saikas, nes pelenai keičia komposto reakciją. Jei pelenų dedama daug, gali sutrikti dalies mikroorganizmų veikla ir sulėtėti skaidymas, todėl rekomenduojama apsiriboti nedideliais kiekiais ir viską gerai išmaišyti.

Kaip išvengti smarvės ateityje

Kompostui nereikia kasdienės priežiūros, bet periodinė kontrolė sumažina riziką, kad krūva vėl pradės pūti. Kas kelias savaites verta įvertinti drėgmę ir struktūrą: kompostas turi būti drėgnas kaip išgręžta kempinė, bet ne varvantis. Jei masė sunki ir „košiška“, jai trūksta oro ir struktūrinių priedų.

Praktinė taisyklė paprasta: virtuvės atliekas visada dengti ar maišyti su sausomis, anglingomis medžiagomis. Toks balansas padeda palaikyti gerą aeraciją ir užtikrina tolygesnį irimą, todėl net po žiemos kompostinė dažniau kvepia žeme, o ne supuvimu.