Atrodo nekalta, bet gali būti pavojinga: simptomai, dėl kurių verta skubėti tikrintis

Diabetas – tai lėtinė medžiagų apykaitos liga, kai sutrinka gliukozės pasisavinimas ir nuolat padidėja cukraus kiekis kraujyje. Negydomas ar vėlai diagnozuotas diabetas gali pažeisti kraujagysles, nervus, akis, inkstus ir širdį. Vis dėlto ankstyvosios stadijos dažnai praeina nepastebėtos, todėl svarbu žinoti pirmuosius požymius.

Gydytojai pabrėžia, kad bet kokie įtarimai dėl diabeto turi būti vertinami rimtai. Diagnozę galutinai patvirtinti ar paneigti gali tik kraujo tyrimai, tačiau tam tikri simptomai yra būdingi ir turėtų paskatinti nedelsti.

Kas yra diabetas?

Diabetas atsiranda tuomet, kai organizmas negamina pakankamai insulino arba į jį nereaguoja taip, kaip turėtų. Insulinas – hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir virsti energija. Kai šis mechanizmas sutrinka, gliukozė kaupiasi kraujyje ir ilgainiui pažeidžia audinius.

Dažniausiai pasitaiko 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas. Sergant 1 tipo diabetu, kasa gamina labai mažai insulino arba jo negamina visai, todėl tenka visą gyvenimą leistis insulino injekcijas. 2 tipo diabetui būdinga tai, kad organizmas tampa atsparus insulinui, dažnai dėl antsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo.

Trečiasis tipas – gestacinis diabetas – diagnozuojamas nėštumo metu. Nors dažniausiai po gimdymo gliukozės kiekis normalizuojasi, tokios moterys ateityje turi didesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu.

Kada įtarti diabetą?

Pagrindinis tyrimas, padedantis diagnozuoti diabetą, yra gliukozės kiekio kraujyje nustatymas. Jei nevalgius jis siekia apie 7 milimolius litre ar daugiau, reikalingas išsamesnis ištyrimas ir gydytojo endokrinologo konsultacija. Tačiau kasdienybėje pirmieji ženklai pasireiškia kur kas anksčiau.

Simptomai gali būti skirtingo intensyvumo, jie ne visada atsiranda visi kartu. Kartais pasireiškia tik vienas ar keli, todėl jie lengvai supainiojami su kitomis ligomis, nuovargiu ar stresu. Vis dėlto, jei pastebite kelis šiuos požymius, reikėtų pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje.

Septyni dažniausi diabeto požymiai

Pirmasis dažnas signalas – padažnėjęs šlapinimasis. Organizmui bandant pašalinti perteklinę gliukozę, inkstai išskiria daugiau šlapimo. Žmogus pradeda dažniau vaikščioti į tualetą, ypač naktį, sutrinka miegas, atsiranda nuolatinis diskomfortas.

Kitas simptomas – netikėtas svorio kritimas. Jei žmogus valgo kaip įprastai, tačiau kūno masė akivaizdžiai mažėja, tai gali būti sutrikusio insulino veikimo pasekmė. Organizmas nebegali tinkamai panaudoti gliukozės energijai ir ima skaidyti riebalus bei raumenis.

Trečiasis požymis – nuolatinis troškulys. Didelis skysčių netekimas su šlapimu skatina organizmą reikalauti vis daugiau vandens. Žmogus nuolat jaučia išdžiūvusią burną, nori gerti, tačiau troškulys greitai grįžta. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja rinktis vandenį, nesaldintas žolelių arbatas ir vengti saldintų gėrimų.

Ketvirtas simptomas – pirštų dilgčiojimas, galūnių tirpimas ar niežulys. Tai gali būti ankstyvas diabetinės neuropatijos požymis, kai dėl ilgalaikio gliukozės pertekliaus pažeidžiami periferiniai nervai. Nemalonūs pojūčiai dažnai sustiprėja naktį, trukdo miegoti ir mažina gyvenimo kokybę.

Penktasis požymis – nuolatinis nuovargis ir energijos stoka. Net ir gerai išsimiegojus, žmogus jaučiasi vangus, sunkiai susikaupia, krenta darbingumas. Taip nutinka todėl, kad ląstelės negauna pakankamai energijos iš gliukozės, nors jos kraujyje yra per daug.

Šeštasis signalas – regėjimo pablogėjimas. Padidėjęs cukraus kiekis paveikia smulkiąsias kraujagysles akyse, didėja kataraktos, glaukomos ir diabetinės retinopatijos rizika. Žmogus gali pastebėti, kad vaizdas tapo neryškus, sunkiau skaityti, dažniau skauda akis ar galvą.

Septintasis požymis – blogai gyjančios žaizdos. Sergant diabetu, sutrinka kraujotaka, sulėtėja audinių gijimo procesai. Net nedideli įpjovimai ar nutrynimai gyja ilgai, lengvai supūliuoja. Tai ypač pavojinga pėdoms, nes gali lemti rimtas komplikacijas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus vieną iš šių požymių, ypač jei rizikos veiksniai – antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, vyresnis amžius ar šeimoje buvę diabeto atvejai – reikėtų nedelsti. Profilaktiniai kraujo tyrimai leidžia ligą nustatyti anksti ir sustabdyti komplikacijų vystymąsi.

Gydymas priklauso nuo diabeto tipo ir ligos stadijos. Dažnai pradiniame 2 tipo diabeto etape didelę įtaką turi mitybos pakeitimai, fizinis aktyvumas, svorio mažinimas. Esant labiau pažengusiai ligai skiriami vaistai, o kai kuriais atvejais ir insulino injekcijos.

Specialistai pabrėžia, kad diabetas – ne nuosprendis, jei liga diagnozuojama laiku ir žmogus laikosi rekomendacijų. Reguliarūs tyrimai, atsakinga savijautos stebėsena ir sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti pavojingiausių komplikacijų ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.