Blogesnis scenarijus nei tikėtasi: mokesčių mažinti nesiūloma, o kainų augimas gali nesustoti

Augančios energijos kainos Europoje vėl kelia diskusijas – kaip reaguoti greitai, bet kartu nepakenkti ilgalaikei ekonomikai. Politikai svarsto įvairias priemones, tačiau ne visos jos vertinamos vienodai.

Tarptautinis valiutos fondas „TVF“ siunčia gana aiškią žinutę: kai kurios populiarios priemonės gali atrodyti patrauklios, bet realybėje duoda priešingą efektą.

Ir čia kalbama apie sprendimus, kuriuos daugelis gyventojų dažnai palaiko.

„Greiti sprendimai“ gali kainuoti brangiai

„TVF“ perspėja, kad tokios priemonės kaip kuro mokesčių mažinimas ar kainų „lubos“ nėra tinkamas atsakas į krizę.

Nors jos gali trumpam sumažinti kainas degalinėse, ilgainiui jos tampa brangios valstybėms ir nepasiekia tų, kam labiausiai reikia pagalbos.

Organizacija netgi pavadino tokias priemones „neprotingomis“.

Kas iš tikrųjų gauna naudą?

Vienas svarbiausių argumentų – neteisingas paramos paskirstymas.

Pasak „TVF“, plačiai taikomos lengvatos labiausiai naudingos didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nes jie paprasčiausiai suvartoja daugiau energijos.

Tuo metu mažesnes pajamas turintys gyventojai gauna mažesnę naudą, nors būtent jiems pagalba reikalingiausia.

Pamokos iš ankstesnės krizės

Analizė remiasi patirtimi po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kai Europos šalys skyrė milžiniškas sumas energijos kainoms suvaldyti.

Vidutiniškai tai sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau daugiau nei du trečdaliai šių lėšų nebuvo nukreipti tiksliai – jos tiesiog „išsisklaidė“.

Tikslinė pagalba – efektyvesnė

Įdomu tai, kad, pasak „TVF“, pakaktų gerokai mažesnių išlaidų, jei jos būtų nukreiptos tik į pažeidžiamiausias grupes.

Skaičiuojama, kad vos 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto būtų užtekę visiškai kompensuoti energijos išlaidas 40 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų.

Tai rodo, kad problema nėra vien pinigų kiekis – svarbu, kaip jie paskirstomi.

Pavojus ilgalaikei elgsenai

Dar vienas svarbus aspektas – vartojimo įpročiai.

Kai valstybė dirbtinai mažina kainas, žmonės ir verslas turi mažiau paskatų taupyti energiją ar investuoti į efektyvesnius sprendimus.

Tai reiškia, kad krizė gali užsitęsti, o priklausomybė nuo brangių išteklių išlikti.

Politinis spaudimas – realybė

Nepaisant įspėjimų, kai kurios šalys vis tiek svarsto lengvinančias priemones.

Pavyzdžiui, „Vokietijoje“ siūloma laikinai sumažinti degalų mokesčius maždaug 0,17 euro už litrą.

Planuojama, kad ši lengvata galiotų du mėnesius – nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos.

Kur link judės Europa?

Akivaizdu, kad valdžios institucijos balansuoja tarp dviejų tikslų – greitai padėti gyventojams ir išvengti brangių klaidų.

„TVF“ aiškiai ragina rinktis tikslesnes, labiau apgalvotas priemones, kurios padėtų būtent tiems, kuriems pagalba reikalingiausia.

Tačiau politinė realybė dažnai diktuoja kitokius sprendimus – greitus, matomus ir populiarius.

Ir būtent čia slypi didžiausias iššūkis: kaip padėti dabar, bet nepakenkti rytoj.