Pensijų kaupimas susiduria su problema: anuitetai mažina pasitikėjimą sistema
daugeliui žmonių tai darė šią investavimo priemonę mažiau patrauklią nei ji galėtų būti“, – antradienį LRT televizijai sakė finansų ministras. „Jeigu žiūrėtume į tą antros pakopos sistemą, iki šiol per 25 metus ji veikė, tačiau tie žmonės, kurie gal ir pakankamai ilgai joje kaupė, išėjo į pensiją, pamatė, kad tas priedas prie pensijos yra ganėtinai menkas per tą anuitetą, kasmėnesinius mokėjimus. Vidutinis, regis, sudaro apie 60 eurų, kas prie vidutinės pensijos, kuri yra apie 800 eurų, nėra toks kritinis dydis. Tai tas žmonių nusivylimas šita pensijų pakopa yra suprantamas. Bet tikėkimės, kad nusivylimas yra tik šiuo instrumentu, o kiti investavimo instrumentai žmonėms bus ir įdomūs, ir patrauklūs ir jie ryšis pabandyti tai daryti su šitais pinigais“, – akcentavo K. Vaitiekūnas. Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą. „Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus. Kaip skelbta, antradienį prezidentas Gitanas Nausėda sakė, jog remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais. ELTA primena, kad Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža. Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų. Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Pensijų kaupimo tema Lietuvoje jau seniai kelia daug diskusijų – vieniems tai saugumo garantas senatvei, kitiems labiau primena neaiškią investiciją su ribota grąža. Pastaruoju metu ši tema vėl sugrįžo į viešą erdvę.
Ypač daug klausimų kyla dėl vadinamųjų anuitetų, kurie ilgą laiką buvo pristatomi kaip stabilumo garantija. Tačiau realybėje dalis žmonių, jau sulaukusių pensijos, liko nusivylę gautomis išmokomis.
Todėl natūralu, kad vis daugiau politikų pradeda kalbėti apie būtinybę keisti sistemą. Dabartiniai svarstymai rodo, jog gali būti peržiūrimas pats modelis, o tai paliestų šimtus tūkstančių gyventojų.
Kodėl anuitetai kelia abejonių
Finansų ministras „Kristupas Vaitiekūnas“ atvirai pripažįsta – būtent anuitetai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės skeptiškai vertina antrąją pensijų pakopą. Nors sistema veikia jau apie dvidešimt penkerius metus, rezultatai ne visus įtikina.
Didžiausias nusivylimas kyla dėl išmokų dydžio. Vidutiniškai žmogus, sukaupęs lėšų fonde, gauna apie 60 eurų per mėnesį. Kai bendra pensija siekia apie 800 eurų, toks priedas daugeliui atrodo menkas.
Tai sukuria jausmą, kad ilgalaikis kaupimas ne visada atsiperka taip, kaip tikėtasi. Dėl to dalis gyventojų pradeda svarstyti, ar verta toliau dalyvauti sistemoje.
Kaip veikia dabartinė sistema
Šiuo metu galioja taisyklė – jei žmogus sukaupia daugiau nei 16 785 eurus, jis privalo įsigyti anuitetą. Tai reiškia, kad visa suma perduodama „Sodrai“, o ši vėliau moka periodines išmokas iki gyvenimo pabaigos.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip saugus sprendimas. Tačiau problema ta, kad žmogus praranda galimybę pats valdyti savo pinigus – pasirinkti, kaip ir kada juos naudoti.
Būtent šis privalomumas kelia daugiausia kritikos. Prezidentas „Gitanas Nausėda“ jau yra išreiškęs palaikymą idėjai jo atsisakyti, suteikiant žmonėms daugiau laisvės spręsti patiems.
Galimi pokyčiai ir jų poveikis
Kol kas sprendimai dar nėra galutiniai, tačiau kryptis aiškėja – sistema gali tapti lankstesnė. Viena iš svarstomų idėjų yra atsisakyti privalomo anuiteto arba bent jau suteikti daugiau pasirinkimo variantų.
Tiesa, ministras pabrėžia, kad skubėti nereikėtų. Pirmiausia svarbu pamatyti, kiek žmonių pasinaudos galimybe pasitraukti iš kaupimo, kuri bus suteikta nuo 2026 metų pradžios.
Šis laikotarpis taps savotišku testu visai sistemai. Jei pasitrauks daug dalyvių, gali tekti imtis esminių reformų.
Naujos galimybės gyventojams
Pagal jau priimtus sprendimus, gyventojai galės tam tikrą laiką laisviau disponuoti savo sukauptomis lėšomis. Bus galima vieną kartą išsiimti iki 25 proc. sumos arba net visą sumą tam tikrais atvejais.
Tai suteikia daugiau lankstumo ir leidžia žmonėms patiems spręsti, kaip naudoti savo pinigus. Vieniems tai gali būti būdas investuoti kitur, kitiems – padengti svarbias išlaidas.
Kartu tai reiškia ir didesnę atsakomybę. Nebeliks vien tik automatinio sprendimo – reikės pačiam įvertinti riziką ir naudą.
Ar sistema gali atgauti pasitikėjimą
Didžiausias iššūkis šiuo metu – pasitikėjimas. Jei žmonės jaučia, kad sistema jiems nenaudinga, net ir geriausi pakeitimai gali būti sutinkami atsargiai.
Vis dėlto yra ir kita pusė. Kaip pabrėžia „Kristupas Vaitiekūnas“, problema gali būti ne pats kaupimas, o konkretus jo įgyvendinimo būdas. Kitaip tariant, ne visa sistema yra bloga – tik jos dalys.
Todėl artimiausi metai bus lemiami. Jei pavyks sukurti aiškesnę, lankstesnę ir žmonėms suprantamesnę tvarką, antra pensijų pakopa dar gali tapti patrauklesnė nei yra dabar.
