Atsakomybė nukeliama žmonėms: pensijų lėšos išimtos, bet ar tai tik jų sprendimas?

Pastarųjų savaičių diskusijos apie pensijų reformą Lietuvoje įgauna vis daugiau emocijų. Skaičiai kalba patys už save – per vos tris mėnesius apie 40 proc. žmonių nusprendė pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos ir atsiėmė savo sukauptas lėšas.

Toks mastas daugelį nustebino, tačiau valdžios atstovai situaciją vertina kiek kitaip. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė gana tiesiai sako – tai buvo sąmoningas pasirinkimas suteikti žmonėms daugiau laisvės.

Reforma: daugiau pasirinkimo, mažiau kontrolės

Pasak ministrės, pagrindinis reformos tikslas buvo ne išlaikyti kuo daugiau dalyvių sistemoje, o suteikti jiems teisę patiems spręsti, ką daryti su savo pinigais. Kitaip tariant, valstybė pasitraukė iš „privalomo sprendimo“ vaidmens.

Ji gana atvirai kelia klausimą – ar iš tiesų buvo įmanoma pakeisti žmonių požiūrį vien komunikacija? Anot jos, atsakymas paprastas: ne. Žmonės vis tiek priima sprendimus remdamiesi savo situacija, o ne vien informacinėmis kampanijomis.

Ši mintis svarbi, nes viešojoje erdvėje pasigirdo nemažai kritikos, esą ministerija per mažai aiškino apie kaupimo naudą. Ministrė tokias pastabas vertina skeptiškai ir sako, kad lūkesčiai šiuo klausimu – per dideli.

Kur nukeliavo pinigai?

Natūraliai kyla klausimas – ką žmonės daro su atsiimtais pinigais? Vieni juos leidžia kasdieniams poreikiams, kiti investuoja ar dengia skolas.

Ministrė pabrėžia, kad vartojimas nebūtinai yra neigiamas dalykas. Ji pateikia gana paprastą, bet realistišką pavyzdį: jei žmogus investuoja į būsto gerinimą – tarkime, įsirengia saulės elektrinę ar nuotekų sistemą – tai taip pat yra ilgalaikė nauda.

Šis požiūris šiek tiek keičia diskusijos toną. Vietoje klausimo „ar žmonės daro klaidą?“ atsiranda kitas – „ar jie daro tai, kas jiems racionalu?“.

Kritika nukreipiama kitur

Įdomu tai, kad dalį atsakomybės ministrė perkelia pensijų fondų valdytojams. Pasak jos, būtent jie turėjo aktyviau įtikinti žmones likti sistemoje.

Jos teigimu, fondai daugiau dėmesio skyrė savo interesams ir teisiniams aspektams, o ne realiam bendravimui su klientais. Kitaip sakant, trūko paprasto paaiškinimo, kodėl verta likti.

Tai gana aštri pastaba, kuri parodo, kad valdžia šioje situacijoje nemato vien savo klaidų. Atsakomybė, anot ministrės, yra pasidalinta.

Skaičiai, kurie kelia klausimų

Rezultatai tikrai įspūdingi – iš sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių. Iš viso buvo išimta apie 4,4 mlrd. eurų.

Didžioji dalis šių pinigų – 2,9 mlrd. eurų – grįžo gyventojams, o dar 1,3 mlrd. eurų pervesta „Sodrai“. Sistemoje liko mažiau nei 900 tūkst. dalyvių.

Tokie skaičiai kelia platesnį klausimą: ar sistema išliks patraukli ateityje? Jei tiek daug žmonių pasitraukė vos atsiradus galimybei, akivaizdu, kad pasitikėjimas ja nėra labai stiprus.

Ar tai problema?

Čia nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad tai signalas apie sistemos silpnumą. Kiti – kad tai natūrali reakcija, kai žmonėms pagaliau suteikiama pasirinkimo laisvė.

Ministrės pozicija aiški – svarbiausia, kad sprendimą priima pats žmogus. Ji netgi ragina nustoti moralizuoti ir vertinti kitų pasirinkimus.

Ir visgi lieka atviras klausimas: ar šiandieninis sprendimas nepakenks rytojui? Pensija – ilgalaikis reikalas, o trumpalaikiai sprendimai ne visada duoda geriausią rezultatą ateityje.

Tylus lūžis sistemoje

Ši reforma iš esmės pakeitė požiūrį į kaupimą. Iš privalomos schemos pereita prie modelio, kuriame viskas priklauso nuo žmogaus sprendimo.

Tai reiškia, kad ateityje sistema turės „pati save parduoti“ – įtikinti, kad ji verta pasitikėjimo. Jei to nebus, pasitraukusiųjų gali dar daugėti.

Kol kas aišku viena – žmonės pasinaudojo suteikta galimybe. O kas iš to išeis po dešimties ar dvidešimties metų, dar teks pamatyti.