Politinis žemėlapis keičiasi akyse: vienų palaikymas tirpsta, o kiti jau viršuje, sužinokite kas lyderis

Naujausi reitingai Lietuvoje atskleidžia gana įdomų paveikslą – visuomenės nuotaikos svyruoja, o politinėje arenoje matyti ne vienas netikėtas poslinkis.

Per vieną mėnesį dalis politikų prarado dalį gyventojų palankumo, tačiau tuo pat metu kiti – priešingai – sustiprino savo pozicijas. Tai rodo, kad rinkėjų nuomonė šiuo metu nėra stabili ir gana jautriai reaguoja į viešojoje erdvėje vykstančius procesus.

Lyderių viršūnėje – buvę prezidentai

Apklausa aiškiai parodo vieną tendenciją – buvę šalies vadovai išlieka stiprūs visuomenės akyse. Valdas Adamkus išlaiko itin aukštą – net 84 proc. – palankumo lygį, o Dalia Grybauskaitė taip pat vertinama palankiai daugiau nei pusės gyventojų.

Tai gana iškalbinga. Dabartinėje politinėje aplinkoje, kur nuolat kyla ginčai ir įtampa, visuomenė, panašu, dažniau atsigręžia į anksčiau pareigas ėjusius lyderius, kurių įvaizdis jau nusistovėjęs.

Dabartiniai lyderiai – su iššūkiais

Tuo metu dabartiniai valdžios atstovai susiduria su didesniais svyravimais. Premjerės Ingos Ruginienės palankumas sumažėjo nuo 46 proc. iki 41 proc., o Seimo pirmininko Juozo Oleko – nuo 35 proc. iki 32 proc.

Sociologai tai sieja su bendru politiniu fonu. Konfliktai, nesutarimai, viešos diskusijos – visa tai pirmiausia „atsimuša“ į vykdomąją valdžią. Kitaip tariant, net jei problemos nėra tiesiogiai susijusios su konkrečiu politiku, jų pasekmės dažnai atsispindi reitinguose.

Įdomu ir tai, kad prezidento Gitano Nausėdos vertinimas išlieka gana kontrastingas – beveik vienodas skaičius žmonių jį vertina tiek palankiai, tiek nepalankiai. Tai rodo aiškiai pasidalijusią visuomenės nuomonę.

Kas kyla į viršų?

Vienas ryškesnių pokyčių – Aurelijus Veryga. Jo palankumas šoktelėjo net 7 procentiniais punktais. Analitikai tai aiškina gana paprastai: jis pastaruoju metu mažiau siejamas su konfliktais ir išlieka aktyvus viešojoje erdvėje.

Panašiai ir su Ingrida Šimonyte – jos vertinimas pagerėjo, tikėtina, dėl opozicinio vaidmens. Būdama už valdžios ribų, ji dažniau matoma kaip alternatyva, o ne atsakinga už esamas problemas.

Partijų lenktynės – labai arti

Dar viena svarbi detalė – partijų reitingai. Pirmą vietą perėmė „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“, surinkę 14 proc. palaikymą.

Tačiau socialdemokratai atsilieka vos keliais dešimtosiomis – 13,3 proc. Tai praktiškai lygiosios. Tokia situacija reiškia, kad bet koks rimtesnis politinis įvykis gali greitai pakeisti lyderį.

Toliau rikiuojasi kelios gana panašų palaikymą turinčios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tai rodo gana fragmentuotą politinį lauką.

Didelė dalis rinkėjų dar neapsisprendę

Galbūt svarbiausias skaičius visame tyrime – 23,6 proc. gyventojų, kurie arba nežino, už ką balsuotų, arba apskritai nedalyvautų rinkimuose.

Tai beveik ketvirtadalis visų rinkėjų.

Toks skaičius reiškia vieną dalyką: rinkimų rezultatai iš esmės dar nėra nulemti. Būtent ši grupė gali tapti lemiamu faktoriumi, ypač jei politinė situacija išliks tokia dinamiška.

Bendras vaizdas – nuotaikų „kalneliai“

Sociologų vertinimu, dabartinė situacija labiau primena bangavimą nei aiškią kryptį. Vieną mėnesį reitingai kyla, kitą – krenta, o ilgalaikės tendencijos kol kas sunkiai įžvelgiamos.

Tai gana natūralu laikotarpiu, kai politikoje daug įtampos, o svarbūs sprendimai dar tik bręsta.

Kitaip tariant, rinkėjai stebi, vertina ir dar neskuba galutinai apsispręsti.