Sodo genėjimas pavasarį: sužinokite, kurie augalai atsidėkos, o kurie gali nukentėti
Balandį sode prasideda vienas svarbiausių darbų – medžių ir krūmų genėjimas. Tačiau ne visus augalus šiuo metu verta trumpinti: vieniems genėjimas padeda suvešėti ir gausiau žydėti, kitiems – gali pakenkti. Kad darbai nenueitų perniek, svarbu žinoti, ką kirpti dabar, o su kuo geriau palaukti.
Svarbiausias vasarą žydinčių krūmų genėjimas
Balandį galima drąsiai imtis vasarą žydinčių krūmų. Šių augalų žiedai formuojasi ant vienmečių ūglių, kurie išauga pavasarį, todėl tinkamai patrumpinus šakas krūmai skatinami auginti daugiau naujų ūglių ir vėliau gausiau žydi. Prie tokių augalų priskiriamos rožės, šluotelinės ir medlievinės hortenzijos, Dovydo budlėjos bei sidabražolės.
Kai kurie krūmai balandį jau baigia žydėti – tai tinkamas metas juos apgenėti. Šakas, ant kurių buvo žiedai, įprastai trumpina maždaug trečdaliu, o kartais net per pusę. Toks genėjimas tinka forsitijoms, kraujinėms serbentoms ir ant kamieno skiepytoms gluosnių formoms – gluosnius dažniausiai galima kirpti stipriau.
Rožėms genėjimas yra viena svarbiausių priežiūros procedūrų. Visų pirma pašalinami nulūžę, sergantys ir vienas į kitą besitrinantys ūgliai. Pjūvis daromas tiesus, maždaug 0,5–0,8 cm nuo paskutinio sveiko pumpuro. Svarbu, kad paskutinis pumpuras būtų nukreiptas į krūmo išorę – tuomet nauji ūgliai augs į šonus, o krūmas geriau vėdinsis.
Hortenzijoms taip pat reikia dėmesio: jaunesni ūgliai dažniausiai patrumpinami iki 20–30 cm nuo žemės, o seni, kurie jau nebesukrauna žiedinių pumpurų, gali būti pašalinami visai prie žemės, kad atsirastų vietos naujiems, stipriems ūgliams.
Gyvatvorių formavimas ir lapuočių krūmų atjauninimas
Pavasarį verta tvarkyti gyvatvores. Formuojamos gyvatvorės, kurių šonai ir viršus išlaikomi lygūs, turi būti reguliariai kerpamos, kad neprarastų formos. Dažniausiai tam pasirenkamos eglės, bukai, skroblai, buksmedžiai, ligustrai ir kukmedžiai.
Neformuojamos gyvatvorės dažnai genimos rečiau, tačiau kovo pabaigoje ar balandį pravartu išpjauti sausas, nulūžusias, ligų pažeistas ar susikryžiavusias šakas. Tai padeda augalams augti sveikiau. Tokios priežiūros ypač naudinga mahonijoms, japoniniams svarainiams, baltiesiems sedulams, kaulenėms, japoninėms lanksvoms, jazminams ir gudobelėms.
„Mūsų patarimas: jei lapuočiai krūmai pavasarį pasodinti formuojamai gyvatvorei, juos taip pat reikia apgenėti. Mažiau išsišakojusius sodinukus galima patrumpinti net iki 10–20 cm virš žemės“, – patariama sodininkams.
Gyvatvorių kirpimas yra bazinis priežiūros darbas: jis ne tik gerina vaizdą, bet ir stiprina augalus bei padeda atjauninti jų išvaizdą. Reguliariai trumpinami lapuočiai krūmai tankėja tolygiau, o augimas tampa lengviau kontroliuojamas – augalai mažiau „išsiveržia“ už sklypo ribų ar neperauga tvorų.
Genint svarbu vengti darbo per didelę sausrą arba per smarkias liūtis, nes taip augalai patiria papildomą stresą. Norint išlaikyti tiesias linijas formuojamoje gyvatvorėje, galima įtempti virvelę ties viršutine krūmų riba. Kirpimą patogu pradėti nuo viršaus, kur patenka daugiau šviesos, o vėliau lyginti šonus. Rekomenduojama gyvatvorei suteikti trapecijos formą, kai šonai šiek tiek pasvirę – taip apatinė dalis gauna daugiau šviesos ir geriau tankėja.
Ko balandį geriau nekirpti?
Kai kurie krūmai prastai toleruoja stiprų pavasarinį formuojamą genėjimą. Dažniausiai tai augalai, kurie žiedinius pumpurus sukrauna ant pernykščių ūglių, pavyzdžiui, darželinės hortenzijos. Tokius augalus patariama tvarkyti tik po žydėjimo: tuomet pašalinami seni žiedynai, pažeistos ar nudžiūvusios šakos. Senesniems krūmams galima išpjauti ir kelias senas šakas, kad augalas atsinaujintų.
Panašiai reikėtų elgtis ir su paprastąja alyva: gegužę, kai ji peržydi, verta pašalinti nužydėjusius žiedynus – tai skatina gausesnį žydėjimą ateityje. Japoninių svarainių balandį dažniausiai genėti nereikia, nebent prieš žydėjimą norima išpjauti šakas, kurios neturi žiedinių pumpurų. Dekoratyviniai krūmai ir vijokliai, tokie kaip glicinijos, rododendrai ir azalijos, į ūglių trumpinimą prieš žydėjimą reaguoja prastai.
Taip pat vertėtų susilaikyti nuo kai kurių medžių genėjimo. Dalis rūšių pavasarį intensyviai leidžia sultis, todėl po pjūvių gali „verkti“. Tai būdinga klevams, beržams, graikiniams riešutmedžiams ir vynmedžiams. Šiuos augalus geriausia genėti tada, kai sultys dar necirkuliuoja – dažniausiai vasarį ar kovą. O vyšnias ir trešnes patartina trumpinti po derliaus nuėmimo, vasarą.
