Tyrimas parodė, kaip smegenys kuria spalvas: sužinokite, kas iš tiesų vyksta sinestezijos metu

Sinestezija – neurologinė būsena, kai skirtingi pojūčiai tarsi susimaišo. Kai kuriems žmonėms skaičiai, raidės ar garsai automatiškai sukelia konkrečias spalvas. Pavyzdžiui, vienas žmogus skaičių 5 gali nuolat „matyti“ kaip raudoną, o raidę A – kaip žalią. Ilgą laiką mokslininkai ginčijosi, ar tai yra tikri jutiminiai išgyvenimai, ar tiesiog labai stiprios asociacijos, susiformuojančios mintyse.

Lūžį atnešė naujas tyrimas, pristatytas mokslo leidinyje „eLife“. Mokslininkai nusprendė patikrinti, ar sinesteziją patiriančių žmonių organizmas į įsivaizduojamas spalvas reaguoja taip pat, kaip į realiai matomas. Tam buvo pasitelktas preciziškas akių judesių ir vyzdžių dydžio pokyčių sekimas.

Eksperimento metu dalyviai žiūrėjo į ekrane rodomus nespalvotus skaitmenis. Žmonėms, neturintiems sinestezijos, tai buvo neutralūs simboliai. Tačiau sinestetikams kiekvienas skaitmuo automatiškai sukeldavo tam tikrą spalvą jų percepcijoje. Esminis klausimas buvo toks: kas tuo metu vyksta jų akyse?

Paaiškėjo, kad tiriamųjų vyzdžiai reaguodavo lygiai taip, tarsi jie matytų realias spalvas. Kai konkretus skaičius jiems asocijavosi su šviesia spalva, vyzdžiai susiaurėdavo. Kai „matoma“ spalva buvo tamsi, vyzdžiai išsiplėsdavo. Tai buvo tokia pati reakcija, kokią sukelia tikra šviesa, priklausomai nuo jos ryškumo.

Ypač svarbu tai, kad toks efektas nepasireiškė žmonėms, kurie tiesiog mėgino sąmoningai įsivaizduoti spalvas. Jų akių pokyčiai buvo kitokie ir labiau siejosi su protine pastanga, o ne su automatine percepcija. Tai leidžia daryti išvadą, jog sinestezija nėra sąmoninga fantazija – greičiau tai gilesnis, nevalingas procesas.

Tyrėjai pabrėžia, kad vyzdžių reakcijos yra objektyvus, fiziologinis sinestetinių potyrių egzistavimo įrodymas. Iki šiol daugiausia buvo remiamasi pačių sinestetikų pasakojimais apie jų patirtis, o dabar pirmą kartą pademonstruota, kad kūnas į šiuos vidinius pojūčius reaguoja taip, lyg jie būtų realūs.

Rezultatai rodo, kad sinestetikų smegenys „vidines“ spalvas apdoroja labai panašiai kaip tikrą regą. Kitaip tariant, riba tarp to, kas iš tiesų yra prieš akis, ir to, kas gimsta žmogaus galvoje, gali būti gerokai labiau slidi, nei manyta iki šiol.

Šaltinis: „eLife“