Marokas
Šiandien iš Marocmamos nusirašėme kvepiantį, gaivinantį, sotų ir, svarbiausia, skanų ir sveiką Migdolinio avokadų kokteilio receptą.
Rasai Barčaitei Marokas buvo šalis, kurioje ji slėpdavosi nuo šalčio. Praėjusiais metais ji metė darbą Amsterdame ir išvyko žiemoti į arabų žemę. Bilietas į ją, žinoma, buvo be atgalinės datos, o kelionė, kaip Rasa sako, lemtinga. Rasa, keliaudama po šalį viena, suprato, kad nori čia pasilikti. Po kiek laiko, pinigams pasibaigus ir grįžus atgal į Olandiją, sulaukė pasiūlymo iš vieno draugo įsteigti Marakeše freelancerių rezidenciją. Taip čia atsirado „Onion place“ – vieta, kurioje taip gera, kad net bėga ašaros. Plačiau apie tai, modernėjantį Maroką, darbą neturistinių kelionių metu ir svogūnų satyras – pokalbyje su Rasa žemiau.
Retai pasitaiko, kad kūdikio besilaukianti moteris nepastebėtų jokio savo kūno pokyčio. Laikui bėgant pakinta ne tik įvairūs biologiniai ritmai ir kūno formos, bet ir kvapų, skonio suvokimas bei emocinis balansas. Žinoma, kiekviena moteris skirtinga – kiekvienos organizmas skirtingai reaguoja į naujai įsčiose užsimezgusią gyvybę. Natūralu. Tačiau niekam nepaslaptis, kad paskutinieji nėštumo mėnesiai kartais priverčia pasijusti dideliu švininiu kamuoliu. Sunku judėti, tenka papukšėti lipant laiptais, dažniau pagaudyt kvapą (juk pilve kruta daugiau nei kelių kilogramų stebukliukas), tačiau visus nemalonius pojūčius nuslopina begalinis vaikelio laukimas.
Lietuvė Alesandra jau septynerius metus užsiima kūno tapyba chna dažais: „Man tai ne tik piešimas, bet ir gyvenimo būdas, neatsiejamas nuo rytų kultūros bei filosofijos.“ Piešti chna Alesandra pradėjo po to, kai pamilo Senovės Indiją, įsileido vedų tradicijas į savo kasdienybę.
Tahiras Shahas (g. 1966 m.) – Londone kilmingoje afganų šeimoje gimęs kelionių rašytojas, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, su šeima nuo 2003 m. gyvenantis Maroke. Lietuvių kalba 2009 m. pasirodė jo knyga „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“; vieniems ji tapo priežastimi atrasti Maroką, kitiems – nuostabia kelione į jau pažįstamą kraštą.
Laikas.lt tęsia pasakojimų ciklą apie Maroką ir šį kartą plačiau aprašysime marokietiško verslo ypatumus. Marokietiškas verslo modelis – išlošk net tada, kai praloši. Vietos gyventojai naudojasi bet kokia situacija – jei jau esi baltaodis, būsi lengvai identifikuojamas kaip pinigų maišas arba bent jau maišelis. Keli pavyzdžiai iš praktikos – nusprendėme nusipirkti 1 stiklinę sulčių, kurios kaina 4 dirhamai (apie vieną litą). Paduodame pardavėjui 10 dirhamų. Ką daro pardavėjas? Jis įpila 2 stiklines sulčių ir duoda 1 dirhamą grąžos. Taip taip, visiškai teisingai – jūs ką tik patyrėte tikrojo verslo subtilybes. Reakcija? Likome taip susižavėję, jog nusprendėme išgerti abi stiklines ir nesivaikyti to nelemto grąžos dirhamo.
Nakvynės kainos arba pasiklausk kaimyno
Tęsiame pasakojimus apie kelionę po Maroką ir šį kartą persikeliame iš triukšmingojo Marakešo į mažesnius, bet ne mažiau gerus miestelius.
Kai Lietuvoje kaulus laužo žiemos speigai, o piniginėje švilpauja šiauriniai vėjai, tikrai pradedi galvoti apie keliones ten, kur metų laikas vienas – vasara.
Būtent tokios mintys sukosi Laikas.lt redakcijai galvoje ir turėdami kelionių konsultantą Makalių ir jo naudingus straipsnius, išvyko į pigią ir įspūdingą dešimties dienų kelionę – saulėtąjį Maroką. Ir Jums parvežė lauktuvių – straipsnių apie Maroką, kurie, tikimės, padės ketinantiems ten keliauti. Tad mažiau kalbų, daugiau informacijos. Važiuojam…