skalvija
Sausio 22 d., į kino teatrus grįžta 13-ojoje „Scanoramoje“ rodyta švedų drama „Mano sesutė“ (My Skinny Sister, 2015). Subtilią brendimo istoriją pasakojantis filmas nagrinėja itin opias šiuolaikinių paauglių problemas – valgymo sutrikimus ir anoreksiją, susvetimėjimą šeimoje ir klaidžias savo vietos po saules paieškas.
Tai frazė nuskambėjusi iš Jeanne (aktorė Maria Schneider) lūpų „Skalvijos“ sekmadieniniame klasikos vakare, kuriame šį kartą buvo šokamas Bernardo Bertolucci „Paskutinis tango Paryžiuje“. Niekas neatsistojo ir neišėjo, nors teigiama, kad 8-ojo dešimtmečio pradžioje, kuomet pasirodė šis filmas, tokių būta ne vieno.
Su komedija „Baltos rasos“ užaugo kelios kartos ne tik Baltarusijoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Šiandien tai neabejotina baltarusių kino klasika, kurią dar 1983 m. sukūrė Igoris Dobroliubovas. Filmuoti juostos tęsinį pavadinimu „Baltos rasos. Sugrįžimas“ ėmėsi jauna režisierė Aleksandra Butor. Jau šį trečiadienį „Skalvijoje“ įvyks premjerinis filmo seansas Lietuvoje. Pagrindinį vaidmenį filme atliko Juozas Budraitis.
Pastaraisiais metais vis gausiau sukuriant lietuviškų filmų, Lietuvos kino rinkoje pradėjo trūkti kino profesionalų. Labiausiai, teigia Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovai, stinga kostiumų ir filmo dailininkų, režisieriaus asistentų, aikštelės vadybininkų, aikštelės asistentų.
Žinote tą būseną, kai stebi ekrane herojų ir jo kasdienybė ima guosti? Dažniausiai jis būna keistuolis vienišius, o jų įprasta buitis atrodo tokia jauki, rami. Ir staiga jiems nutinka kažkas nepaprasto. Dviese su kate gyvenusi mergina sutinka gyvenimo meilę. Dienoraštį niūriais vakarais rašantis vaikinas įsimylį dėl jo taip pat galvą pametusią gražuolę. Tada pradedi tikėti stebuklais, už kampo tavęs laukiančia sėkme ir laime. Patiki, nes kinas tave apgauna. Tačiau yra filmų, kurie pateikdami štai tokias situacijas, atvirkščiai – moko neįklimpti taip lengvai į kinematografinį melą.
Su saksofono garsais iš Martino Scorsese „Taksisto“ (Taxi Driver, 1976) į „Skalviją“ sugrįžta pripažinti kino meistrų darbai. Jau šį sekmadienį „Taksistas“ pradedamas rodyti Kino klasikos vakaruose . Pirmąjį seansą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė. Filmą taip pat bus galima pamatyti rugpjūčio sekmadieniais.
Birželio 20-21 d. naktį, kai visas Vilnius nemiegos, „Skalvijos” kino centro ekranas priklausys Larso von Triero „Nimfomanei. I ir II dalys“ (Nymphomaniac. Volume I & II, 2013). Aštri, gaivališka, platų interpretacijų ir prasmių lauką atverianti juosta bus parodyta be pertrūkio. Abi „Nimfomanės“ dalys ekrane suksis ekrane viena po kitos. Juostos žiūrėjimo potyrius tik dar labiau paaštrins naktinis peržiūros laikas. Seanso pradžia – 23 val. Juo „Skalvija“ užbaigs savo sezoną.
Kino istorijoje gausu sėkmingų kino režisieriaus ir aktoriaus duetų. Broliai Coenai/Francis McDormand, Sergio Leone/Clint Eastvood, Martinas Scorsezė/Roberto de Niro – naujų jų filmų laukta su milžinišku nekantrumu. Tačiau nė vienas šių duetų nebuvo toks prieštaringas ir įtemptas kaip dviejų vokiečių – Wernerio Herzogo ir Klauso Kinskio. Jų partnerystėje derėjo profesinis meistriškumas ir aistra nuolat bandyti žmogaus galimybių ribas. Kuo daugiau iššūkių jiems tekdavo patirti, kuo beprotiškesnės vizijos jiems kildavo, tuo ryškesni filmai gimdavo.
Pasakojant apie gegužės „Skalvijos“ kino klasikos vakarų filmą „Fickaraldas“ (1982) norisi pradėti nuo jo aistringo režisieriaus Wernerio Herzogo pristatymo, vėliau pereiti prie jo ir pagrindinio vaidmens aktoriaus Klauso Kinskio abipusės neapykantos, vėliau pabandyti perteikti egzotišką pagrindinę scenarijaus idėją. Apie tai ir svajones po truputį.
Trečiadienį, gegužės 14 d., „Skalvijos“ kino centras kviečia į išskirtinį Agnieszkos Holland filmo „Degantis krūmas“ (Hořící keř, Čekija, JAV, 2013) seansą. Jis skirtas prisiminti tragišką 1969-ųjų pradžią, kai protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos invaziją susidegino studentas Janas Palachas. Po trejų metų Kaune juo pasekė Romas Kalanta.