skalvija
Netrukus „Skalvijos“ kino centro slenkstį žiūrovai mins norėdami ne tik pasižiūrėti filmų, bet ir įgyti daugiau žinių. Kovo viduryje čia prasidės net dveji kino kursai: vieni skirti besidomintiems kino istorija, kiti – kino pasakojimo įgūdžių norintiems pasisemti pedagogams. Kursai turėtų itin sudominti tuos, kurie mėgsta ne tik pasiklausyti, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis, idėjomis, ieškoti praktinio žinių pritaikymo.
Šįryt pabandysiu į darnų vienetą suspausti kelis dalykus. Kartais tai geriausia išeitis, kai aplink tiek visko vyksta.
Lietuvos kino teatruose ir toliau nenuslūgstant susidomėjimo bangai naujausia Emilio Vėlyvio juosta „Redirected / Už Lietuvą!“, žiūrovai kviečiami pokalbiui su jos aktoriais. Penktadienį, vasario 7 d., po seanso „Skalvijos“ kino centre su žiūrovais bendraus filmo prodiuseris, aktorius Andrius Paulavičius, aktoriai Sonata Visockaitė ir Mindaugas Papinigis. Tai pirmasis kūrybinės filmo komandos susitikimas su vilniečiais.
Pastebėjęs, kad kino žiūrovai vis labiau linkę leistis į diskusijas po filmų, „Skalvijos“ kino centras pradeda rengti kasmėnesinius kino klubo susitikimus. Jie bus skirti ne specialiems filmų seansams ar teminėms paskaitoms, o gyvam ir improvizuotam pokalbiui su žiūrovais. Susitikimai vyks kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį kino centro kafeterijoje „Planeta“, kurioje bus aptarti tris labiausiai įstrigę, stipriausiai atliepę, minčių įžiebę filmai, matyti tą mėnesį „Skalvijoje“. Jie bus renkami pagal bendrą žiūrovų apklausą. Pirmasis susitikimas – jau šį penktadienį (sausio 31 d.) 20.30 val.
Prie žydro baseino, kalnų apsuptyje, kepinant saulei guli įdegęs vyriškis, prie jo artinasi besišypsanti šviesiaplaukė… Užtenka. Tas vyras – ne jūs. Ne jūs ir ta moteris, kurios jis laukia. Už lango šalta, jūs dirbate, o malonumais ir vienas kitu mėgaujasi aktoriai Alainas Delonas ir Marianne. Deja, nebe ilgai. Prancūzų režisieriaus Jacqueso Deray filmas „Baseinas“ (La Piscine, 1969 m.), kuriame jie filmuojasi, – kriminalinė drama. Tad žiūrovas į vasario mėnesio sekmadieninius „Skalvijos“ kino klasikos vakarus kviečiamas pasižiūrėti ne vien tik į saulės ir vandens teikiamus malonumus.
„Kažkur už jūrų marių. Kur karališkos pilys padalintos pusiau, kur piratų laivai įkalinti lede ir miestai negali prabusti iš amžino žiemos miego, gyvena berniukas vardu Kajus”, – taip prasideda visiems puikiai žinoma Christiano Anderseno pasaka „Sniego karalienė“. Šią ir daugelį kitų įsimintinų istorijų vaikams ir ne tik jiems primins „Skalvijos“ kino centras.
Klasikinis menas, nesvarbu tai kinas, literatūra, muzika, dailė – reikalauja išskirtinio pasiruošimo. Žinoma, juo galima tik mėgautis, tačiau kartais žinių trūkumas apie laikmetį, iš kurio kūrinys atkeliavo, trukdo tai daryti. Vienas iš tokių pavyzdžių – sausio mėnesio sekmadieniniai kino klasikos vakarai „Skalvijoje“, kviečiantys pažiūrėti prancūzų režisieriaus Jeano Cocteau’o filmą „Orfėjas“ (Orphée, 1950).
Naujus metus „Skalvijos“ kino centras pasitinka šiuolaikiška mito apie Orfėją ir Euridikę interpretacija, išaukštinančia meilę, meną ir jų pergalę prieš mirtį. Tai prancūzų kino klasiko Jeano Cocteau juosta „Orfėjas“ (Orphee, 1950) – netikėtas, tačiau šiuolaikiškas ir šių dienų žmogui aktualus pasakojimas. Jo kuriamas siurrealistinis anapusinis pasaulis įgauna apčiuopiamą, žmogišką pavidalą – pati Mirtis, įsikūnijusi į elegantišką moterį, bando iškovoti poeto meilę. Tuo metu Orfėjas, gyvenantis 6 deš.
Prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleista „Trumpa kino istorija“ sulaukė tęsinio. Antroji dalis –„Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI deš. pradžios“ – bene trigubai storesnė už pirmtakę, gausiai iliustruota filmų kadrais ir jų kūrėjų portretais, originaliais piešiniais. Knygą rengė per keliolika šalies kino kritikų (I. Keidošiūtė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, A. Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė, etc.), kurie jau šį trečiadienį pristatys ją „Skalvijos“ kino centre.
Miglose paskendusios viršukalnės, milžiniškos girios, veik menančios pasaulio pradžią, erdvės, besidriekiančios ten, kur tik vaizduotė gali nuvesti. Tokį pasaulį savo animacinėje fantazijoje „Didysis lokys“ kuria danų režisierius Esbenas Toftas Jakobsenas (The Great Bear, 2011). Tai naujas filmas, kurį „Skalvijos“ kino centras rekomenduoja jauniausiems žiūrovams, ypač 1-5 klasių moksleiviams.
Filmuose veikėjai būna geri arba blogi. Be pastarųjų nebūtų intrigos, konflikto, o ir geriesiems nejaustume tokių didelių simpatijų. Tačiau gali būti ir kitaip: kai charakteriai pernelyg tikri ir žmogiški, kad juos skirstytum į teigiamus ir neigiamus. Juos sunku pamilti ar imti jų nekęsti, paprasčiau – pasistengti suprasti. Būtent tokioje situacijoje atsidurtumėte žiūrėdami JAV nepriklausomo kino krikštatėviu vadinamo – režisieriaus Johno Cassaveteso – filmą „Paveikta moteris“ (Woman Under The Influence, 1974).
Solidus pusketvirto šimto puslapių leidinys nuosekliai pažindina su svarbiausiais kino istorijos įvykiais ir atradimais. Iškyla 5-jo deš. karo nualintų JAV ir Europos paveikslas, atsisveikinama su didžiosiomis Holivudo kino studijomis, prasideda veržlių, maištingų kino judėjimų era, apie savo indėlį į pasaulio kino istoriją praneša atskirų šalių bei regionų kinematografai.
Apie tai, kaip Johnas Cassavetesas kūrė savo filmus, sklando ne viena legenda. Tačiau šio talentingo JAV režisieriaus ir aktoriaus filmai dar niekada nebuvo išsamiai pristatyti Lietuvos kino ekranuose. Jo filmų retrospektyva, pradedant debiutine juosta „Šešėliai“ (1959) ir baigiant vėlyvuoju „Meilės tėkmės“ (1984), – jau nuo šio penktadienio „Skalvijos“ kino centre. Rengėjai kviečia nusiteikti drąsiam ir lengvai interpretacijai nepasiduodančiam kinui. Čia liejasi džiazas, viena per kitą lipa įvairiausios emocijos, o pagrindinis dėmesys tenka žmogaus dramai.
Gruodį ryškiausių kino klasikų retrospektyvas rengiantis „Skalvijos“ kino centras šiemet grąžins į JAV nepriklausomo kino ištakas. Gruodžio 6–15 d. čia bus parodyta amerikiečių Naujosios bangos pradininko Johno Cassaveteso (1929–1989) kūryba. Jo pasišventimas kinui ir tuo metu novatoriškas įsipareigojimas kurti emociškai atvirus filmus už didžiųjų Holivudo studijų ribų, įkvėpė ne tik amžininkus, bet ir šiuolaikinius kino kūrėjus. Tarp jo talento gerbėjų – Jimas Jarmuschas, Aki Kaurismäki, Larsas von Trieras, Martinas Scorsese ir daugelis kitų.