Tarptautinis projektas subūrė net 30 šalių: Lietuva stiprina savo kovą su mokslo dezinformacija
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) atstovai dalyvavo tarptautinėje dviejų dienų konferencijoje Madride (Ispanijos Karalystė), skirtoje mokslo komunikacijai stiprinti.
Renginys organizuotas vykdant projektą „Coordinated Opportunities for Advanced Leadership and Engagement in Science Communication in Europe“ (liet. Koordinuotos pažangios lyderystės ir įsitraukimo į mokslo komunikaciją galimybės Europoje; toliau – COALESCE), kuris subūrė beveik 30 pasaulio valstybių siekti kurti tvaresnę, skaidresnę ir visuomenei artimesnę mokslo komunikacijos ekosistemą.
„Mokslo komunikacija nėra tik informacijos perdavimas. Tai pasitikėjimo kūrimas, atsakomybė visuomenei ir tiltas tarp žinių bei žmonių. Jei norime stiprios akademinės kultūros, turime kalbėtis aiškiai, sąžiningai ir atvirai“, – teigia akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman.
Lietuvos atstovų dalyvavimas šiose veiklose žymi aktyvų šalies įsitraukimą į diskusijas Europos lygmeniu, kurios tampa vis svarbesnės šiandienos geopolitinių ir informacinių iššūkių kontekste.
Dezinformacija – vienas didžiausių šiandienos iššūkių
Pastaraisiais metais dezinformacija, dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas manipuliacijai ir priešiškų valstybių informacinės atakos vis labiau kėsinasi į visuomenės pasitikėjimą mokslo institucijomis ir akademine bendruomene. Tokios tendencijos kelia klausimą, kaip akademinė bendruomenė gali apsisaugoti ir atsakingai bei efektyviai komunikuoti su visuomene.
Tarptautinė COALESCE konferencija Madride šiuos klausimus nagrinėjo išsamiai ir įvairiapusiškai – nuo etinių mokslo komunikacijos principų iki nacionalinių strategijų bei finansavimo modelių. Ispanijos patirtis atskleidė, kaip nuoseklios, ilgalaikės finansavimo schemos gali tapti tvirtu profesionalios komunikacijos infrastruktūros pamatu. Portugalijos atstovų pristatytose iniciatyvose akcentuotas gebėjimas kurti visuomenės ir mokslo pasaulio bendrystę. Estijos strategija pabrėžė nuolatinio mokymosi svarbą ir aktyvų žiniasklaidos įtraukimą, o Švedijos modelis puikiai iliustravo, kaip nacionalinis mandatas gali tapti galingu įrankiu stiprinant visuomenės pasitikėjimą mokslu ir atsakant į dezinformacijos keliamus iššūkius.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas praktiniams užsiėmimams su nacionaliniais partnerystės centrais. Juose kiekvienos šalies atstovai analizavo savo nacionalinius mokslo komunikacijos kontekstus, identifikavo pagrindinius iššūkius ir vertino turimas kompetencijas bei išteklius.
„Lietuvai dalyvavimas tokiose tarptautinėse iniciatyvose yra strateginės svarbos – tai galimybė ne tik mokytis iš kitų šalių patirčių, bet ir aktyviai formuoti bendrą nacionalinį atsaką į dezinformacijos keliamus iššūkius“, – pabrėžia Tarnybos vyriausioji analitikė dr. Eglė Ozolinčiūtė.
Mokslo komunikacijos gairės – pagalba akademinei bendruomenei komunikuoti atsakingai
Tarnyba, savo iniciatyva prisidėdama prie COALESCE projekto veiklų, parengė Mokslo komunikacijos gaires, atitinkančias akademinę etiką. Šios gairės skirtos padėti akademinės bendruomenės nariams aiškiai, atsakingai ir etiškai komunikuoti su visuomene.
Spalio 10 d. – tarptautinė konferencija Vilniuje
Tarptautinės diskusijos persikels ir į Lietuvą. Spalio 10 d. Vilniuje vyks metinė tarptautinė konferencija „Academic Ethics in Higher Education: Study Approaches, Assessment, and the Role of AI“ (liet. Akademinė etika aukštajame moksle: studijų metodai, vertinimas ir dirbtinio intelekto vaidmuo), skirta Pasaulinei etikos dienai paminėti.
Renginyje bus pristatomi aktualūs pranešimai, vyks diskusijos ir specialus praktinis seminaras mokslo komunikacijos tema, skirtas dezinformacijos iššūkiams ir atsakingos komunikacijos principams nagrinėti. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir užsienio ekspertai, akademinė bendruomenė ir mokslo bei studijų institucijų atstovai.
Kodėl tai svarbu?
Mokslo komunikacija šiandien tampa vienu kertinių nacionalinio saugumo ir visuomenės atsparumo klausimų. Kova su dezinformacija, atsakingas DI taikymas ir visuomenės pasitikėjimo stiprinimas reikalauja ne tik pavienių iniciatyvų, bet ir ilgalaikio, koordinuoto tarptautinio bendradarbiavimo.
Aktyvus Tarnybos dalyvavimas COALESCE tinkle rodo, kad mūsų šalis suvokia šių procesų svarbą ir siekia prisidėti prie bendrų Europos sprendimų.
