Žinota apie sukčiavimą, bet kas stabdė veiksmus: paramos sistema kelia abejonių dėl skaidrumo

Kartais skamba paradoksaliai – kuo griežtesnės taisyklės, tuo daugiau kliūčių tiems, kurie viską daro sąžiningai. Naujausia istorija iš žemės ūkio sektoriaus šį jausmą tik sustiprina.

Fiktyvių ūkininkų schema, kuri leido pasisavinti šimtus tūkstančių eurų, atskleidė ne tik spragas sistemoje, bet ir kitą pusę – realius žmones, kuriems dabar tenka įrodinėti, kad jie nėra sukčiai.

Ir nors spragos, kaip teigiama, jau seniai žinomos, problema niekur nedingo.

Schema, kuri veikė tyliai

Tyrėjai nustatė, kad grupė asmenų sukūrė fiktyvių jaunųjų ūkininkų tinklą, kuris leido gauti Europos Sąjungos paramą.

Buvo klastojami dokumentai, rengiami verslo planai, imituojami sandoriai. Popieriuje viskas atrodė tvarkinga – realybėje veiklos dažnai net nebuvo.

Kai kuriais atvejais deklaruota žemės ūkio veikla apskritai neegzistavo, o kartais ją vykdė visai kiti asmenys.

Skaičiai, kurie išduoda mastą

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo pasisavinta daugiau nei 562 tūkst. eurų, dar apie 110 tūkst. eurų bandyta gauti.

Tai tik viena bylos dalis – tyrimas tęsiamas, kalbama apie dar keliasdešimt panašių epizodų.

Keturi pagrindiniai organizatoriai pripažinti kaltais ir nubausti piniginėmis baudomis, o dalis kitų dalyvių nuo atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Taisyklės keistos, bet ar tai padėjo?

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pabrėžia, kad tokios schemos nėra naujiena – jos buvo nustatytos dar anksčiau, todėl paramos taisyklės jau buvo keistos.

Vis dėlto, jo teigimu, vien taisyklių griežtinimas problemos neišsprendžia. Nesąžiningi asmenys, anot jo, vis tiek randa būdų apeiti sistemą.

Smūgis tiems, kurie dirba sąžiningai

Didžiausia problema, kurią išskiria ministras – poveikis tikriesiems ūkininkams.

Kuo griežtesnės sąlygos, tuo sunkiau jaunam žmogui pradėti veiklą. Didėja reikalavimai, atsiranda daugiau biurokratinių kliūčių, o tai gali atbaidyti dalį potencialių ūkininkų.

Kitaip tariant, taisyklės, skirtos stabdyti piktnaudžiavimą, kartu apsunkina gyvenimą tiems, kurie siekia dirbti skaidriai.

Kaip veikė pati schema?

Sukčiavimo mechanizmas buvo gana aiškus – kuriami fiktyvūs ūkiai, sudaromi apsimestiniai žemės sandoriai, dirbtinai didinamos sumos.

Buvo imituojami net finansiniai pervedimai ar paskolos, kurios realiai neatspindėjo tikrų sandorių.

Galutinis tikslas – išlaukti kontrolės laikotarpį ir tuomet pasidalyti gautas lėšas.

Ateityje – dar daugiau pinigų

Situacija tampa dar jautresnė žvelgiant į ateitį. Nauju finansavimo laikotarpiu jauniesiems ūkininkams planuojama skirti gerokai didesnes sumas – kalbama apie beveik keturis kartus augančią paramą.

Tai reiškia, kad kartu su galimybėmis didėja ir rizika.

Ieškoma naujų sprendimų

Ministro teigimu, vien tik griežtinti taisykles nepakaks. Reikia ieškoti kitokių būdų, kaip užtikrinti skaidrumą, bet kartu neužkirsti kelio realiems ūkininkams.

Tai gali reikšti naujus vertinimo modelius, kitokį projektų tikrinimą ar lankstesnes priemones.

Sena problema su naujais iššūkiais

Ši istorija dar kartą parodo, kad finansinė parama visada traukia ne tik tuos, kuriems ji skirta.

Klausimas lieka tas pats – kaip sukurti sistemą, kuri būtų pakankamai griežta, kad sustabdytų piktnaudžiavimą, bet kartu pakankamai paprasta, kad sąžiningi žmonės galėtų ja pasinaudoti.

Atsakymo kol kas nėra, tačiau akivaizdu, kad jo teks ieškoti kuo greičiau.