Artėjant mėnesiui po pensijų sistemos reformos įsigaliojimo, „Sodra“ stebi dvigubai išaugusį gyventojų užklausų skaičių – kasdien galimybėmis nutraukti kaupimą domisi maždaug 10 tūkst. gyventojų, sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis.
„Geriausius skaičius parodo mūsų klientų aptarnavimas, iš susidomėjimo matome, kad tai yra labai aktuali tema – jeigu mes turėdavome apie 5 tūkst. visokiausių užklausų per dieną – tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, dabar turime ir 10 tūkst., kartais ir 12 tūkst.“ – žurnalistams trečiadienį sakė E. Mikutis.
Tačiau, jo teigimu, tai nebūtinai atitinka realų sprendimą pasitraukti iš kaupimo priėmusių gyventojų skaičių – tikruosius pasitraukti norinčių kaupiančiųjų skaičius „Sodra“ turės tik pasibaigus pirmajam ketvirčiui – balandžio mėnesį, pensijų fondų bendrovėms duomenis įregistravus „Sodros“ registre.
Pasak E. Mikučio, daugiausiai gyventojai domisi tuo, kokią sumą jie yra sukaupę, kur kreiptis dėl pasitraukimo, domisi „Sodros“ skaičiuokle ir galimybėmis trauktis iš kaupimo gyvenant užsienyje.
„Bet pirmiausia yra (kaupiančiojo – ELTA) santykis su pensijų kaupimo bendrovėmis“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad prašymą nutraukti kaupimą reikia teikti pensijų fondams.
Preliminariais duomenimis, „Sodra“ taip pat sulaukė keliolikos tūkstančių gyventojų prašymų atsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų arba visus pinigus, kai iki pensijos yra likę mažiau nei 5 metai ir sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Tokiais atvejais reikia susimokėti 3 proc. nuo išsiimamos sumos, šis atskaitymas yra pervedamas į Pensijų anuitetų fondą.
Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. Anot E. Mikučio, „Sodra“ sulaukė maždaug poros tūkstančių tokių prašymų, tačiau tikslūs skaičiai bus žinomi tik mėnesio pabaigoje.
„Bendrai apie 10 tūkst. prašymų būtų per visas tas kategorijas (dėl dalies lėšų išsiėmimo ir ligų – ELTA)“, – teigė jis.
Anot E. Mikučio, pasitaiko situacijų, kai gyventojams reikia kreiptis į savo gydytojus, kai iš pensijų fondų norima pasitraukti dėl sunkios ligos – tokių patvirtintame sąraše yra 40.
„Yra ligų sąrašas patvirtintas, „Sodra“ tiesiog perduoda iš e.sveikatos sistemos duomenis, yra tam tikri kodai – jeigu tas kodas įvestas neteisingai arba ne iki galo sutvarkyti duomenys e.sveikatoje, tokiu atveju žmogui gali būti sakoma, kad jis neturi teisės pasinaudoti (pasitraukimo teise – ELTA) nors žmogus sako, kad tikrai serga ta liga. Tokiu atveju jis turėtų su savo gydytoju susisiekti, kad tie duomenys būtų pakoreguoti“, – kalbėjo jis.
Anot „Sodros“ atstovų, galimybėmis nutraukti kaupimą domisi ir čia dirbti dar galiojant senajai tvarkai pradėję užsieniečiai, ieškoma būdu su jais susikalbėti jiems priimtinomis kalbomis, tarp jų – azerbaidžaniečių, tadžikų ir kitų šalių atstovų.
E. Mikučio teigimu, tokių gyventojų yra apie keliasdešimt tūkstančių.
„Mūsų darbuotojų kyla iššūkių susikalbėti, (…) bet ieškome sprendimų“, – tikino jis.
Dalį lėšų gali atsiimti savanoriškai anuitetą įsigiję pensininkai
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė teigė, kad galimybę atsiimti dalį lėšų gali tie pensinio amžiaus gyventojai, kurie pensijų anuitetą yra įsigiję savanoriškai.
„Pensijų anuitetų fondo pinigai priklauso „Sodrai“, ne žmonėms, nes žmonės įsigijo paslaugą, už ją apsimokėjo pensijų fonde sukauptu turtu, todėl dabar atsisakyti tokios paslaugos nėra galimybės, nėra pasaulyje tokios praktikos“, – žurnalistams kalbėjo ji.
Pasak „Sodros“ atstovės, gyventojai galės atsiimti maždaug 83-85 proc. sukauptos sumos, į kurią įeina tos lėšos, kurios jau buvo išmokėtos.
„Politikų sprendimu buvo nuspręsta, kad tiems žmonėms, kurie savanoriškai įsigijo pensijų anuitetą, (…) kai jie buvo sukaupę nedideles sumas iki tos ribos, nuo kada buvo privaloma anuitetą pirkti, šitiems žmonėms buvo leista pasitraukti, išmokant dalį lėšų“, – sakė D. Gerulytė.
Jos teigimu, tokie asmenys iki 2022 m. pabaigos turėjo būti įsigiję pensijų anuitetą už sumą, kuri siekia iki 10 tūkst. eurų, o laikotarpiu nuo 2023 iki 2025 m. – už mažesnę sumą negu 10,8 tūkst. eurų.
Pasak D. Gerulytės, iš antros pakopos pasitraukus dideliems kaupiančiųjų skaičiams, gali sumažėti naujų pensijų anuitetų gavėjų srautas, tei reiškia, kad pats fondas augs lėčiau.
„Tačiau esamiems pensijų anuitetų gavėjams tai jokios įtakos neturės, nes pensijų anuitetų fondas yra sukaupęs daug turto iš uždirbtos investicinės grąžos“, – pridūrė „Sodros“ atstovė.
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.
Šiemet minimali anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai – daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba – 83 926 eurus. Antros pakopos pensijų fonduose sukaupus iki minimalios ribos arba maksimalią sumą, galima vienu kartu išsiimti visas šias lėšas.
Prognozuojamą senatvės pensiją pasitraukus iš kaupimo arba nusprendus pasilikti pensijų fonduose galima pasitikrinti atnaujintoje „Sodros“ skaičiuoklėje.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
