Lietuvoje taupymo įpročiai, panašu, keičiasi sparčiau nei kaimyninėse Baltijos šalyse. Nauja „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad net 33 proc. šalies gyventojų patogiausiu būdu kaupti lėšas laiko investavimą į akcijas ar fondus. Tuo metu Latvijoje taip mano tik dešimtadalis respondentų, o Estijoje – 14 proc.
Lietuvių pasirinkimuose investavimas aiškiai išsiskiria kaip pirmasis pasirinkimas, tačiau kiti taupymo būdai taip pat išlieka svarbūs. Ketvirtadalis apklaustųjų (24 proc.) nurodė, kad jiems patogiausia laikyti santaupas taupomojoje sąskaitoje. Beveik penktadalis (18 proc.) vis dar renkasi grynuosius pinigus, laikomus namuose. Terminuotus indėlius prioritetu laiko 14 proc. respondentų. Mažesnė dalis gyventojų renkasi modernesnius ar alternatyvius sprendimus – 5 proc. naudojasi apvalinimo funkcijomis ar skaitmeninėmis taupyklėmis, 3 proc. renkasi trečiąją pensijų pakopą, dar 5 proc. įvardijo kitus, rečiau pasitaikančius būdus.
Banko atstovės Rasos Narės teigimu, tokie rezultatai rodo besikeičiantį požiūrį į pinigų kaupimą. Pasak jos, investavimas vis dažniau suvokiamas ne kaip sudėtinga ar rizikinga veikla, o kaip įprasta santaupų valdymo dalis, leidžianti pinigams „dirbti“.
Vis dėlto investavimo populiarumas nėra vienodas visose gyventojų grupėse. Dažniau šį būdą renkasi sostinės ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, ypač jaunesni ar vidutinio amžiaus žmonės bei tie, kurių pajamos didesnės. Tuo tarpu mažesniuose miestuose ir regionuose gyvenantys bei mažesnes pajamas gaunantys asmenys dažniau renkasi konservatyvesnius sprendimus – pavyzdžiui, grynuosius pinigus namuose.
Latvijoje ir Estijoje situacija kitokia. Latvijos gyventojai pirmiausia renkasi taupomąją sąskaitą – ją patogiausiu variantu įvardijo 39 proc. respondentų. Beveik trečdalis latvių vis dar linkę laikyti santaupas grynaisiais. Estijoje taip pat dominuoja taupomosios sąskaitos (34 proc.), antroje vietoje – grynieji pinigai namuose (17 proc.), o investicijos į fondus ar akcijas lieka trečioje pozicijoje (14 proc.).
Pasak R. Narės, nors Estija dažnai siejama su pažangiu požiūriu į finansus ir investavimą, apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu būtent Lietuvoje gyventojai aktyviau renkasi ilgalaikę grąžą orientuotus sprendimus. Tai gali turėti reikšmės ne tik asmeninių finansų augimui, bet ir platesniam ekonomikos vystymuisi.
Tyrimą 2025 m. gruodį atliko bendrovė „Norstat“. Internetinės apklausos metu kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių buvo apklausta po 1 tūkst. 18–68 metų gyventojų.
