Pavasariška šiluma vis labiau džiugina ne tik išsiilgusius žalumos bei buvimo lauke, bet ir pačius įvairiausius kenkėjus: kurkliai, grambuoliai, ypač jų lervos, kiti vabzdžiai tik ir taikosi paskanauti šviežiai pasodintų augalų, taip pat ir pasėtos vejos. „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai pasakojama, kaip apsaugoti vejas nuo dažniausiai puolančių kenkėjų.
„Vejos kenkėjai, tikėtina, atsibus apie gegužės vidurį, galimai ir antroje jos pusėje, kai dirva jau bus pastebimai sušilusi. Kiti pabus dar vėliau – tik birželį. Tačiau jau dabar patartina ruoštis jų antplūdžiui, jei norite apsaugoti savo veją“, – pabrėžia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Pasak specialisto, dažniausi vejų kenkėjai – kurkliai ir grambuoliai, jų lervos. Anot jo, pirmiausia prabunda kurkliai – dar gegužės viduryje ar antroje mėnesio pusėje, kai grambuoliai – mėnesiu vėliau.
„Kol dar nėra pakankamai šilta, kurkliai ir grambuoliai gyvena pakankamai giliai po žeme: jie gali prasirausti 80 cm gilyn ir net daugiau. Tačiau kuo darosi šilčiau, tuo jie kyla aukščiau, kur yra daugiau maisto. Pavyzdžiui, kurkliai gyvena po vejos šaknimis ir jas nugremžia, pažeidžia. Tačiau būtent grambuolių lervos labiausiai pažeidžia augalus: vasaros metu ypač pasimato, kai jūsų išpuoselėta veja žūsta plotais“, – pasakoja T. Gurskas.
Jo teigimu, apsaugai nuo kurklių yra įvairių priemonių: galima spęsti tiek įvairius spąstus, tiek pasitelkti augalus, kurie atbaido šiuos kenkėjus. Tuo metu grambuolius itin mėgsta laukiniai paukščiai ir smulkesni gyvūnai, kurie juos išrausia iš po vejos.
Norintiems apsaugoti savo veją nuo šių kenkėjų, „Linas Agro“ regiono agronomė Regina Kanevičienė pataria iš pradžių išmėginti prevencines priemones, ir tik vėliau imtis rimtesnių sprendimų.
„Pirmiausia, rekomenduojama tinkamai paruošti dirvą: ją aeruoti, palaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų, arba pH, pusiausvyrą. Veją reikėtų aeruoti bent du kartus: pavasarį ir atėjus rudeniui, bet ne per karščius, kad dirva neišsausėtų. Be to, pH rodiklis turėtų siekti apie 6–7, o jei jis – mažesnis, rūgštingumą sumažins granuliuotas kalkakmenis. Tačiau prieš tai reikėtų pamatuoti dirvos pH rodiklį: tam yra specialūs dirvožemio pH matuokliai, ir tik po to rinktis reikalingas priemones“, – komentuoja R. Kanevičienė.
Ji paaiškina, kad dirvos rūgštingumas gali būti didelis dėl trąšų su siera naudojimo, taip pat dėl teritorijoje esančių specifinių augalų. Pastebima, jog pušų spygliai, tujos rūgština dirvą.
Kurmiai – kenkėjai ar visgi draugai?
Dar vienas laukinis gyvūnas, mėgstantis gyventi po žeme ir ne vieną sodininką varantis į neviltį – kurmis. Vienas aiškiausių šio gyvio ženklų – vejoje atsirandantys „nameliai“ – žemės kauburėliai.
„Tikrai ne visiems tie „nameliai“ atrodo estetiškai. Tačiau reikėtų prisiminti, kad kurmiai naikina dar labiau nemėgstamus kurklius ir grambuolius, tad jie atlieka naudingą darbą, nors ir palieka akims ne itin malonų pėdsaką. Yra žinoma, jog tose vietose, kur kurmiai – išnaikinti, netrunka įsiveisti grambuolių lervų, kurios dar labiau kenkia augalams. Todėl vertėtų tinkamai apgalvoti, kokią kovos su kenkėjais strategiją pasirinkti“, – komentuoja T. Gurskas.
Pasak jo, vienas humaniškiausių ir pasiteisinančių sprendimų saugant veją nuo kurmių – specialus apsauginis tinklelis. Jį patariama įrengti prieš sėjant veją.
„Maždaug 4–5 cm gylyje klojamas specialus tinklelis, ant kurio užpilama žemė ir sėjama veja. Tinklelio akutės – maždaug 1 cm skersmens, tad pro jas kurmis neprasibraus į žemės paviršių ir nesuformuos kauburėlio. Be to, vejos šaknys nenukenčia – vystosi puikiai. Žinoma, ši priemonė neapsaugos nei nuo kurklių, nei nuo grambuolių. Tačiau šie kenkėjai landžioja maždaug 10–20 cm gylyje, kur juos be vargo gali sugauti kurmis“, – komentuoja T. Gurskas.
Atsakė, kaip elgtis su skruzdėlėmis ir kitais vabzdžiais
Ekspertas taip pat aiškina, kad daliai sodininkų nepatinka ir skruzdelynai. Anot jo, skruzdėlės irgi gali pasirausti po veja bei suformuoti nelygumus.
„Tačiau jos minta erkėmis, tad skruzdėlės irgi atlieka gerą darbą. Galima ir sliekų nemėgti, nes jie irgi pasirausia po veja. Vis dėlto, jei jie to nedarytų, augalo šaknys kur kas sunkiau kvėpuotų, o ir veja taip nedžiugintų“, – sako T. Gurskas.
Daliai nerimo gali kelti ir po sodą zujančios širšės bei kiti vabzdžiai, kuriuos gali pritraukti tam tikros vejos dalys, pavyzdžiui, žemaūgiai baltieji dobiliukai. Tautvydo teigimu, tokių vejos sėklų mišinių turėtų vengti bičių įgėlimams alergiški žmonės.
„Tačiau tokie mišiniai – puikūs tiems, kurie turi kaimo turizmo sodybas, taip pat norintys rečiau pjauti veją ar neturintys laistymo sistemos. Baltieji dobiliukai pasižymi tuo, kad jie – atsparūs sausrai, išlaiko savo žalią spalvą, turi azotą fiksuojančias bakterijas. Vėliau sukauptas azotas panaudojamas tiek kitiems vejos augalams, tiek ir visai vejai. Tačiau jei norite išvengti aplink zujančių vabzdžių, reguliariai prižiūrėkite veją, nupjaukite žydinčius dobiliukus ir džiaukitės aplinkos jaukumu“, – teigia kraštovaizdžio specialistas T. Gurskas.
