Prie stalo susėdusios draugų kompanijos vis dažniau renkasi ne tik pokalbius ir užkandžius, bet stalo žaidimai vėl tampa nepakeičiama vakarų dalimi. Jie nebeprimena vaikystės žaidimų, kai per ilgus žiemos vakarus reikėjo kažkuo užimti vaikus. Dabar tai, kur kas daugiau.
Žaidimų lentos sugrįžta į gyvenimą su nauju kvėpavimu, atnešdamos su savimi nuoširdų juoką, netikėtą azartą ir tokį tikrą, beveik pamirštą bendravimo džiaugsmą. Šiuolaikiniai stalo žaidimai griauna senas ribas: jie skirti ne tik šeimoms su vaikais, bet ir draugų vakarams, kur svarbiausia ne pergalė, o laikas kartu.
Jausmas, kai krenti juoktis, nes kažkas padarė absurdišką ėjimą, arba kai komanda kartu pasiekia tikslą yra toks autentiškas, kad ekranų šviesos tam nė iš tolo neprilygsta. Tai veikla, kuri primena, kaip smagu būti čia ir dabar: be prisijungimų, be atnaujinimų, be įkroviklio paieškos.
Kodėl stalo žaidimai vėl tapo būtinybe?
Technologijos per šį laiką siūlė begalę pramogų, bet kartu ir tyliai ištrynė tikrą bendravimą. Nuotolinis darbas, serialai, socialinių tinklų slinkimas pirštu. Viskas lengva, viskas prieinama, bet kaip dažnai tenka sustoti ir pajusti tikrą ryšį su kitu žmogumi? Vis rečiau.
Ir štai čia stalo žaidimai tyliai primena: galima susėsti, pajuokauti, pasimėgauti akimirka, kai draugo pergalė džiugina lyg sava. Žaidžiant reikia stebėti akis, girdėti balso intonacijas, nujausti mintis. Kiekviena klaida tampa istorija, kiekvienas netikėtas laimėjimas – juoko banga, kuri dar ilgai šildo prisiminimus.
Kokius žaidimus draugų kompanijos renkasi dabar?
Šiuo metu ypač mėgstami žaidimai, kurie ne stato žmonių prieš vienas kitą, o verčia dirbti kartu „Pandemic“ – tarsi bendros kovos treniruotė, kur laimi visa komanda, o pralaimi taip pat visi drauge. „The Crew“ skatina kruopštų susikalbėjimą be žodžių: čia reikia ne skubėti, o jausti vienas kitą.
Žinoma, klasikos niekas nepamiršo – „Catan“, „Ticket to Ride“, „Carcassonne“ vis dar išlaiko žaidėjų dėmesį, bet su šviežiomis, papildytomis versijomis. Tai tarsi pažįstama melodija su nauju skambesiu.
Tuo tarpu vakarėlių žaidimų scenoje karaliauja „Dixit“, „Codenames“ ir „Just One“: greiti, lengvai išmokstami, sukelia tiek daug juoko, kad kartais net pamiršti, kur baigiasi žaidimas ir prasideda pokalbiai.
Kaip stalo žaidimai keičia draugų vakarų nuotaiką?
Vakaras su stalo žaidimu, tai tarsi kitokio tempo vakarėlis, nes viskas sulėtėja natūraliai: juokas netikėtas, įsitraukimas nuoširdus, emocijos tikros. Niekas neskuba, niekas nenardo telefone. Net tyla tarp ėjimų tampa jaukia: ji pripildyta laukimo, o ne nerimo.
Be to, žaidimų metu atsiskleidžia kitos žmonių pusės. Tylenis kolega gali pasirodyti esąs tobulas strategas, o ramus bičiulis, kuris niekada nesiginčija, staiga atkakliai gina savo sprendimus. Šie mažyčiai atradimai stiprina ryšį taip, kaip jokia kavinės vakarienė nesugebėtų.
Kaip išsirinkti pirmą žaidimą savo vakarui?
Svarbiausia yra nepulti prie sudėtingiausių taisyklių. Geriau pradėti nuo žaidimo, kurį galima paaiškinti per kelias minutes. Juk kai susitinki su draugais, norisi ne gilintis į instrukcijas, o kuo greičiau pasinerti į veiksmą. Jei kompanijoje daugiau žmonių: gerai tiks smagūs, greiti vakarėlių žaidimai.
O jei tarp draugų yra daugiau tų, kurie mėgsta apgalvoti strategijas, verta pasirinkti rimtesnį iššūkį. Bet visada rinkis žaidimą pagal tai, kokias emocijas norisi patirti – juoką, susikaupimą, įtampos malonumą ar kūrybingumą.
Kas išskiria naujos kartos stalo žaidimus nuo senųjų?
Senasis „Monopolis“ ir žaidimai su kortomis buvo lėti, dažnai reikėjo kantrybės, o ne tiek daug emocijų. Naujos kartos žaidimai orientuoti į veiksmą, sprendimus ir nuolatinį įtraukimą. Jie kuria istorijas, kurios gimsta iš kiekvieno ėjimo, o ne vien iš skaičių sukimo.
Todėl šiandien stalo žaidimai tapo vienu šilčiausių būdų būti kartu. Ne todėl, kad reikia, o todėl, kad norisi. Ir būtent todėl, ši pramoga šiandien vėl tokia vertinga, kaip geras oras, kurio neišmainysi į nieką.
