Naftos ir gamtinių dujų kaina stabilizavosi aukštame, bet ne beprotiškame lygyje, finansų rinkos sužaliavo, o JAV prezidentas karinę operaciją Irane įvertino „15 balų iš 10 galimų“. Ar jau galima nusiraminti ir tikėtis geriausio?
Pernai pristatytoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje buvo pabrėžiama, kad baigėsi laikai, kuomet Vidurio Rytai dominavo JAV užsienio politikoje. Bet šiandien turime, tai ką turime – bent 11 valstybių yra tiesiogiai paliestos karinės operacijos, kurios pavadinimas labiau primena kompiuterinį žaidimą (epic fury!), o ne niūrią realybę.
JAV Senatas vakar atmetė rezoliuciją, kuri būtų apribojusi prezidento galias vykdyti karinius veiksnius. Pats prezidentas tikisi, kad tikslus pavyks pasiekti per kelias savaites ir žada užtikrinti Hormūzo sąsiauriu keliaujančių laivų saugumą ir naftos bei dujų tiekimą. Tačiau čia vien gerų norų ir pažadų neužtenka.
Lūkestį, kad karinis konfliktas bei energijos eksporto sutrikimai neužsitęs, palaiko ir tai, jog tuo yra suinteresuoti beveik visi – nuo daugelio naftą bei dujas išgaunančių valstybių Vidurio Rytuose, iki jų vartotojų Europoje ir Azijoje.
Vis tik verta atsiminti, kaip sunku prieš porą metų buvo sustabdyti Hučių išpuolius Sueco kanale. Irano kariniai pajėgumai – ir kol kas motyvacija – daug didesni. Nepasiekus visiškų paliaubų, laivybos rizika Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje išliks pavojinga ir labai apribota. Penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų keliauja pro šį 55 kilometrų sąsiaurį – po 50-60 tanklaivių per dieną. Vakar praplaukė vienas.
Kol kas lietuviai – tie kurie negali sau leisti atostogų Dubajuje – naujausią karinį konfliktą pajautė pamatę kuro, ypač dyzelino, kainas. Europa nepasigamina pakankamai dyzelino, todėl jį importuoja iš kitų šalių, apie trečdalį – iš Saudo Arabijos. Dyzelino didmeninė kaina jau pašoko beveik 50 procentų, o degalinėse nieko nelaukdamas jis jau pabrango beveik 30 centų ir čia gali būti ne riba.
Nors šildymo sezonas Europoje jau beveik baigėsi, dujų saugyklose atsargų lygis yra rekordiškai žemas ir daugelis valstybių turės pradėti ruošti atsargas kitai žiemai. 2022-ųjų scenarijaus tikimybė išlieka maža – tuomet problema buvo ne tik aukštos kainos, bet ir dujų trūkumas. Šiuo metu daugiau nei pusę suskystintų gamtinių dujų Europa importuoja iš JAV, o iš Kataro perkama tik dešimtadalis dujų. Alternatyvų yra, bet dėl jų gali tekti konkuruoti su Azijos valstybėmis mokant daug didesnę kainą.
Jei Hormūzo sąsiauryje laivų srautas bus smarkiai apribotas ilgesniam laikui arba būtų pažeista naftos gavybos ir transportavimo infrastruktūra, poveikis ir naftos, ir dyzelino, ir gamtinių dujų kainoms bus dar didesnis. Prie tokių aplinkybių naftos kaina pakiltų virš 100 dolerių už barelį, o suskystintos gamtinės dujų – virš 100 eurų už MWh.
Tokie kainų šuoliai jau paveiktų ir daugelio kitų prekių, pavyzdžiui, transporto, statybinių žaliavų, trąšų, bei maisto kainas, o tai jau turėtų apčiuopiamos neigiamos įtakos lūkesčiams ir vartojimui. Prie tokio scenarijaus Lietuvos ir daugelio Europos valstybių BVP augimas būtų maždaug procentiniu punktu mažesnis nei dabar prognozuojama. Vėl gi – nemalonu, bet ne tragedija (lyginant su tuo, kokioje padėtyje yra didelė dalis Vidurio Rytų ar Ukrainos gyventojų).
Deja, reikia pripažinti, kad turbūt labiausiai karo veiksmais Vidurio Rytuose džiaugiasi… Rusija. Gal net vertina 15 balų iš 10 galimų. Taip yra todėl, kad labiausiai nuo naftos ir dujų importo iš Vidurio Rytų yra priklausomos Kinija bei Indija. O kadangi daug alternatyvių tiekėjų jos neturi, tikėtina, daugiau ir brangesnių energijos išteklių pirks iš Rusijos. Kam pastaruosius ketverius metus Kremlius naudoja didžiąją dalį pajamų priminti turbūt nereikia.
Neigiamų šalutinių pasekmių gali būti ir daugiau – pro šį sąsiaurį Iranas ir kitos šio regiono valstybės importuoja daug grūdų, užsitęsę kariniai veiksmai bei blokada gali vesti prie humanitarinės krizės ir naujo pabėgėlių srauto į Europą. Naktį prie Kuveito krantų tanklaivyje įvykęs sprogimas taip pat iliustruoja, kad neatmestinas ir ekologinės katastrofos scenarijus.
Investuotojai į visus netikėtumus ir neramumus įprato žiūrėti pro pirštus. Jokie pastarųjų metų sukrėtimai – nei šimtmetį nematytas importo muitų šuolis, nei aršus noras perimti Grenlandiją, nei karas Vidurio Rytuose – nesukelia daugiau nei kelias dienas trunkančio susvyravimo finansų rinkose. Gal iš tiesų nėra ko nerimauti, gal netrukus įsivyraus taika ir Vidurio Rytuose gims stabili demokratija, bet labai didelių vilčių neturėčiau – neigiamų scenarijų ir pasekmių paletė išlieka labai plati.
Komentaro autorius – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
