Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad užsitęsus kariniam konfliktui Artimuosiuse Rytuose ir toliau augant kuro kainoms galėtų būti svarstomos tikslinės kompensacijos pažeidžiamiausiems gyventojams ir verslui. Anot jo, joms nėra numatyta lėšų valstybės biudžete, tačiau, jei situacija eskaluosis, bus ieškoma sprendimų Europos mastu.
„Esant ilgalaikiam šios krizės poveikiui, tikrai galėtų būti svarstytina (skirti kompensacijas – ELTA). Tikslinės priemonės yra gerokai geresnė, (…) tikslesnė priemonė, negu, tarkime, akcizų sumažinimas“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė K. Vaitiekūnas.
„Mūsų 2026-ųjų metų biudžetas yra ir taip labai skatinantis ekonomiką, skatinantis vartojimą, skatinantis pajamų augimą. Vietos jame labai daug nėra išlaidų didinimui. Tačiau, manau, jeigu ta situacija eskaluotųsi, visos Europos mastu būtų sprendimai, kurie galbūt leistų mums šiek tiek atlaisvinti fiskalinės drausmės ribas“, – aiškino ministras.
Vis tik, jis pažymi, jog visos valstybės stebi esamą situaciją bei ieško trumpalaikių sprendimų, padedančių amortizuoti kainų augimą.
Pasak ministro, Lietuvai nusprendus kainų augimą slopinti į rinką patiekiant 80 tūkst. tonų kuro rezervą, kitos priemonės galėtų būti svarstomos esant ekstremaliajai situacijai.
„Bus matyti, kokią įtaką kainai (kuro rezervo atlaisvinimas – ELTA) padarė ir pagal tai bus galima taikyti kitas priemones. Matome, kad įvairios šalys imasi įvairių priemonių. Yra nuskambėję čia nuo labai kraštutinių bandymų uždėti kainų lubas Vengrijoje, šiek tiek nuosaikiau, bet irgi ganėtinai stipriai elgiasi ir Kroatija. Prezidentūra Belgijos variantą siūlo. Taip pat vokiečiai yra ėmęsi, bet ten tik du kartus ar kartą į dieną gali keisti kainą degalinėje, tai toks dalinis įsikišimas į kainodarą“, – dėstė jis.
„Be abejo, pačių radikaliausių būdų tikrai norėtųsi išvengti. (…) Toks dalinis įsikišimas į kainodarą, kaip yra Belgijoje arba Vokietijoje, tai irgi labai dalinė, labai limituoto poveikio priemonė, ji taip pat kelia įtampą tarp prekybininkų. Ekstremaliais atvejais galbūt galima tokį svarstyti, galėtų gal kažkas panašaus ant stalo gulėti, bet tikrai reikia išsianalizuoti ir pažiūrėti, ar nėra šalutinių efektų panašių, kad irgi dingtų kuras“, – pridūrė ministras.
Anot jo, ekstremalus atvejis būtų užsitęsus konfliktui ir fiksuojant ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai, o dabar esą dar reikėtų palaukti.
„Ekstremalus atvejis būtų tada, jei konfliktas užsitęstų, taptų ilgalaikiu, naftos kainos pabrangimas persiduotų į ekonomikos kitus sektorius į, ekonomikos raidos dinamiką, tada tikrai reikėtų tokių priemonių. (…) Dabartinėje situacijoje yra praėję dvi su puse savaitės, remkimės į pradinius JAV prezidento pareiškimus, kad operacija yra ribota laike, 4–6 savaitėms“, – tikino K. Vaitiekūnas.
Kaip anksčiau sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, blogėjant situacijai naftos sektoriuje, galėtų būti svarstomos gyventojų pajamų didinimo priemonės, lengvatinės ir apyvartinės paskolos arba kitos priemonės verslui.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 12 dienų kuro rezervą.
Lietuvoje 60 dienų rezervo kiekio kaupia atsakingi degalų tiekėjai, o dar 30 dienų rezervo kiekį valstybė kaupia savo lėšomis.
Visą šalies kuro rezervą sudaro 650 tūkst. tonų atsargų.
LEA duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
