Valstybėms imantis skirtingų būdų amortizuoti naftos šuolių poveikį gyventojams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad degalų kainos „lubų“ įvedimo imasi tos šalys, kuriose artėja rinkimai, ir Lietuvai tokie sprendimai nebūtų tinkami.
„Kainų administracinis ribojimas – čia turbūt jau rinkos pradžiamokslis sako, kad jeigu be jokių subsidijų ribosi kainą, tai tiesiog nebeteksi to produkto, (…) degalinėse bus daug automobilių, bet nebus degalų. Dėl subsidijų – jeigu trumpesnį laiką valstybė, žinoma, galėtų leisti sau padengti kainos dalį, bet tai yra didžiuliai pinigai“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Paprastai tokių priemonių imasi tik tos valstybės, kurioms „ant nosies“ rinkimai ir kurios jau gyvena rinkimų karštligės nuotaikomis. Todėl nemanyčiau, kad tai būtų labai priimtinas sprendimas mums“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, efektyviausiai Lietuvoje veiktų tikslinės paramos tam tikroms verslo ir gyventojų grupėms įvedimas, tuo metu akcizų mažinimas nebūtinai duotų norimą rezultatą.
„Esame vos ne vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kuri nuo pat 2020 m. nepatyrė ekonomikos nuosmukio net ir per pačias didžiausias pandemijos bangas. Tai pasiekėme būtent dėl anticiklinės arba verslą ir gyventojus remiančios politikos. Taip kad šios priemonės pasiteisino, jos tikrai galėtų būti rimtai svarstomos“, – sakė G. Nausėda.
„Kai mes kalbame apie PVM didinimą ir akcizų didinimą, tai dažniausiai tvarkingai paveikia kainas. Kai kalbame apie mažinimą, tai gali būti tiesiog paimta verslo sau dalis tos naudos ir įtakos kainoms gali arba apskritai nebūti, arba ji gali būti nuviliamai maža“, – aiškino prezidentas.
Pasak jo, siekiant užkardyti galimą degalinių verslo piktnaudžiavimą, šiuo metu analizuojamas Belgijos pavyzdis, kuris rodo, kad sutarus su rinka galima nustatyti maksimalias kainos ribas kiekvieną dieną, kad jos nuolat nebūtų užfiksuotos tame pačiame taške.
„Jos būtų keičiamos priklausomai nuo objektyvių rinkos veiksnių, o ne nuo kažkokių lūkesčių, ažiotažo, psichologinių reakcijų, (…) padėtų išvengti tų spekuliacinių lūkesčių didėjimo ir, sakyčiau, piktnaudžiavimo savo padėtimi rinkoje“, – tikino G. Nausėda.
Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, šiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) atvėrė galimybę šalims narėms į rinką paleisti dalį nacionalinio kuro rezervų, šalims iš viso leista paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų – Lietuva atveria 80 tūkst. tonų kuro atsargų.
Apie tai, kad kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti degalų kainos „lubas“, kalbėjo premjerė Inga Ruginienė, tuo metu finansų ministras siūlymą vertino skeptiškai.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
