Senjorai ir šaltis: sužinokite, kaip vyresniame amžiuje keičiasi organizmo termoreguliacija
Vyresnio amžiaus žmonės gerokai dažniau skundžiasi šalčiu – net ir šiltomis vasaros dienomis kai kurie į lauką išeina su rudeninėmis striukėmis ar mūvi šiltesnes, ilgas kelnes. Kodėl senjorai dažniau šąla nei jaunesni? Priežasčių gali būti ne viena.
Norint suprasti šį reiškinį, pirmiausia verta prisiminti termoreguliaciją – organizmo gebėjimą palaikyti pastovią kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Šį procesą valdo pagumburis: jis subalansuoja šilumos gamybą ir jos netekimą, kad būtų palaikoma homeostazė. Sveiko jauno žmogaus kūno temperatūra paprastai laikosi apie 36,6 laipsnio Celsijaus.
Termoreguliacijai būtinas sklandus nervų sistemos, kraujotakos sistemos, raumenų bei skydliaukės darbas. Su amžiumi šių sistemų pajėgumas silpnėja, todėl temperatūros pokyčiai juntami stipriau.
Viena paprasčiausių priežasčių – odos receptoriai ilgainiui praranda buvusį jautrumą, todėl vyresni žmonės prasčiau ir vėliau atpažįsta aplinkos temperatūros svyravimus. Dėl to ir pagumburio reakcija gali vėluoti. Tačiau tai – tik dalis atsakymo.
Tyrimai rodo, kad senstant progresuojantis raumenų masės mažėjimas riboja gebėjimą drebėti, o būtent drebėjimas yra vienas efektyviausių būdų greitai pagaminti šilumą. Šalčio pojūtį gali didinti ir aterosklerozė, kai dėl riebalinių sankaupų kraujagyslės siaurėja bei standėja. Senstant silpnėja ir širdies raumuo – jis gali perpumpuoti mažesnį kraujo kiekį, todėl audiniai prasčiau aprūpinami šiluma. Kai kuriems senjorams pasireiškia periferinių arterijų liga (PAD), kurios požymiai gali būti nuolatinis šaltis ir pėdų blyškumas.
Dar viena dažna priežastis – mažėjantis poodinis riebalinis sluoksnis, kuris padeda sulaikyti šilumą. Su amžiumi jis plonėja, todėl kūnas greičiau atvėsta. Tai ypač aktualu ryškiai per mažą kūno svorį turintiems ar sunkiai sergantiems žmonėms: labai mažas KMI dažnai reiškia prastesnę toleranciją šalčiui ir didesnę hipotermijos riziką.
Nuolatinį ir intensyvų šalimą gali lemti ir skydliaukės veiklos sutrikimai. Skydliaukė gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitos greitį kiekvienoje kūno ląstelėje. Esant hipotirozei (skydliaukės nepakankamumui), šis procesas ryškiai sulėtėja – medžiagų apykaita gali sumažėti net iki 20 proc. Tai dažniau pasitaiko moterims po 60 metų ir neretai klaidingai nurašoma „natūraliam senėjimui“.
Norint padėti senjorui, kuris nuolat šąla, dažniausiai reikia veikti keliais lygmenimis – ne tik suteikti šilumos ir komforto, bet ir pasirūpinti bendra sveikatos būkle.
Pirmiausia svarbu tinkama apranga. Naudingas sprendimas – rengtis sluoksniais, kai vietoje vieno storo drabužio dėvimi keli plonesni. Praktikoje tai reiškia kelis šilumą sulaikančius sluoksnius, kuriuos prireikus galima lengvai nusivilkti. Gerai šilumą išlaiko vilna ir flisas. Taip pat patariama avėti laisvas, neveržiančias kojines, o prireikus mūvėti plonas pirštines net ir namuose.
Namų temperatūra turėtų būti apie 20–24 laipsnius Celsijaus, ypač miegamajame ir patalpose, kuriose vyresnis žmogus praleidžia daugiausia laiko.
Greitai sušildyti organizmą padeda šilti gėrimai ir maistas: arbatos, žolelių užpilai, maistingos sriubos, troškiniai. Vakare gali praversti šildanti vonia, pavyzdžiui, su druska ar raminančiu priedu. Po vonios kai kurie renkasi šildantį tepalą.
Kad šalčio „atakos“ kartotųsi rečiau, labai svarbus ir fizinis aktyvumas – žinoma, atsižvelgiant į žmogaus galimybes. Dažniausiai rekomenduojamas saikingas judėjimas: pasivaikščiojimai, lengvi tempimo pratimai, senjorams pritaikytos mankštos ar užsiėmimai baseine. Judėjimas ypač svarbus todėl, kad vyresniame amžiuje raumenų masė gali mažėti greitai, o fizinio aktyvumo stoka didina traumų, griuvimų ir osteoporozės riziką. Sarkopenija – progresuojantis raumenų masės, jėgos ir funkcijos nykimas – po 60 metų gali lemti dažnesnius kritimus, neįgalumą ir bendrą organizmo silpimą, todėl jos prevencija aktuali jau nuo vidutinio amžiaus.
Taip pat verta reguliariai tikrinti vitamino B12 kiekį, nes jo trūkumas kai kuriems žmonėms siejamas su šalčio pojūčiu.
Nuolatinis šalimasis gali būti ir rimtesnių ligų požymis, pavyzdžiui, anemijos, skydliaukės nepakankamumo ar Reino ligos. Jei problema nepraeina net pakeitus įpročius, verta pasitarti su gydytoju.
