Vėl žadama daugiau naudos: pensijų sistema esą gali tapti patrauklesnė, bet kas iš tikrųjų keisis?

Pensijų sistema – tema, kuri daugeliui skamba tolimai, kol staiga neatsiduri situacijoje, kur reikia priimti sprendimą dabar. Pastaruoju metu Lietuvoje būtent taip ir nutiko – pokyčiai įvyko greitai, o reakcijos dar greitesnės.

Vieni nusprendė likti, kiti – išeiti, o dalis dar svarsto, ką daryti su savo sukauptais pinigais. Visa tai vyksta gana gyvai, su daug emocijų ir klausimų.

Ir, panašu, diskusija tik įsibėgėja.

Sistema tapo lankstesnė, bet ar patrauklesnė?

„Lietuvos banko“ atstovas Vaidas Cibas pabrėžia, kad svarbiausias pokytis – perėjimas nuo privalomo kaupimo prie savanoriško.

Tai reiškia paprastą dalyką: dabar žmogus pats sprendžia, ar nori kaupti, ar ne.

Tačiau vien laisvė rinktis dar negarantuoja, kad žmonės pasirinks likti sistemoje.

Kodėl žmonės traukiasi?

Skaičiai kalba gana garsiai – per pirmus tris mėnesius iš antros pakopos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių, tai yra maždaug 550 tūkst. žmonių.

Tai tikrai nėra mažas skaičius, ir jis kelia natūralų klausimą – kas atbaido?

Pasak V. Cibo, viena iš priežasčių gali būti vadinamoji „išėjimo dalis“.

Problema slypi pabaigoje

Nors į sistemą įeiti tapo lengviau, išėjimas vis dar turi griežtų sąlygų.

Kalbama apie privalomus anuitetus – būtent jie daugeliui atrodo nepatrauklūs.

Kitaip tariant, pradžia lanksti, bet pabaiga vis dar „kieta“, ir tai dalį žmonių verčia trauktis.

Kur dingsta pinigai?

Įdomu tai, kad išsiimti pinigai nėra sekami konkrečiai, todėl galima tik spėlioti, kur jie panaudojami.

Tačiau bendras vaizdas aiškus – dalis gyventojų juos leidžia didesniems pirkiniams, dengia skolas arba investuoja kitur.

Populiarūs pasirinkimai – trečios pakopos fondai ar investicinis gyvybės draudimas.

Sistemos mastas keičiasi

Po pirmosios pasitraukimo bangos sistemoje liko mažiau nei 900 tūkst. žmonių.

Bendra suma, kuri „išėjo“ iš fondų, siekia apie 4,4 mlrd. eurų.

Didžioji dalis – 2,9 mlrd. eurų – grįžo gyventojams, o dar 1,3 mlrd. eurų nukeliavo „Sodrai“.

Ar reikia dar daugiau laisvės?

V. Cibas akcentuoja gana aiškią mintį – jei jau sistema savanoriška, ji turi būti pakankamai patraukli, kad žmonės patys norėtų joje likti.

Galutinis tikslas nėra pati antroji pakopa.

Tikslas – didesnės pensijos ateityje.

Kas laukia toliau?

Akivaizdu, kad dabartinė reforma – tik tarpinė stotelė.

Jei pasitraukusiųjų skaičius ir toliau išliks aukštas, gali tekti dar kartą peržiūrėti taisykles, ypač susijusias su išmokomis.

Nes šiuo metu situacija gana paprasta – žmonėms suteikta daugiau laisvės, bet kartu atsirado daugiau abejonių.

Ir būtent nuo to, kaip jos bus išspręstos, priklausys, ar sistema iš tiesų taps patraukli.