7bet

Pradinis puslapis » Dienos naujienos » Nauja įstatymo pataisa kelia bangą, ar verslui bus atvertas kelias griauti „Maskvos namus“?

Nauja įstatymo pataisa kelia bangą, ar verslui bus atvertas kelias griauti „Maskvos namus“?

Vilnius. ELTA / Jonas Balčiūnas
Vilnius. ELTA / Jonas Balčiūnas

Valstybės institucijų galimybės priimti paramą gali būti plečiamos, o tai atvertų kelią ir netradiciniams sprendimams sprendžiant sudėtingus infrastruktūros klausimus. Vienas tokių pavyzdžių – sostinėje esantis „Maskvos namų“ pastatas, kurio likimas vis dar kelia diskusijų.

Šiuo metu galiojanti tvarka numato gana aiškias ribas, kokia forma parama gali būti teikiama. Tačiau Seime atsirandantis siūlymas rodo, kad ieškoma lankstesnių sprendimų, kurie leistų įtraukti ir verslą, ypač tais atvejais, kai reikia didesnių darbų ar investicijų.

Toks pokytis galėtų reikšti, kad tam tikri projektai, kurie stringa dėl finansavimo ar procedūrų, būtų įgyvendinami greičiau. Vis dėlto kartu kyla ir klausimų, susijusių su skaidrumu bei institucijų nepriklausomumu.

Siūloma plėsti paramos formą

Antradienį Seimui bus pateiktos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti valstybės įstaigoms priimti paramą ne tik pinigais, turtu ar paslaugomis, bet ir darbais. Tai reikštų, kad verslo įmonės galėtų prisidėti prie projektų ne finansinėmis lėšomis, o tiesiogiai atlikdamos darbus.

Dabartiniame įstatyme numatyta, kad parama gali būti teikiama piniginėmis lėšomis, turtu, gyventojų pajamų mokesčio dalimi ar paslaugomis. Vis dėlto aiškaus įvardijimo, kad darbai taip pat gali būti laikomi paramos forma, iki šiol nėra. Būtent šią spragą ir siekiama užpildyti.

Pagal siūlomą modelį, tokią paramą darbais galėtų priimti „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“. Tai leistų konkrečius projektus įgyvendinti tiesiogiai, be papildomų finansinių pervedimų ar ilgų viešųjų pirkimų procedūrų.

„Maskvos namų“ griovimas – vienas iš galimų scenarijų

Vienas pagrindinių šios iniciatyvos kontekstų yra Vilniuje stovintis „Maskvos namų“ pastatas. Priėmus įstatymo pakeitimus, atsirastų galimybė, kad šį objektą verslas galėtų nugriauti savo lėšomis, o valstybės institucijos tokią pagalbą priimtų kaip paramą darbais.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra užsiminęs, kad toks variantas būtų vienas iš būdų paspartinti procesą. Jei įstatymas nebus pakeistas, Statybos inspekcijai tektų skelbti naują konkursą griovimo darbams, o tai reikštų dar kelerių metų laukimą.

Šiuo metu pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios didžioji dalis priklauso su Maskva susijusiems dalininkams. Projektas sostinėje pradėtas dar 2004 metais, tačiau iki šiol taip ir liko neišspręstas.

Dėl skaidrumo – atsargios pastabos

Nors siūlymas atrodo praktiškas, jis vertinamas nevienareikšmiškai. „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos“ vadovas Albertas Stanislovaitis į tokį modelį žiūri atsargiai, nes mato galimų rizikų.

Pasak jo, situacija, kai institucijos, kurios prižiūri verslą, pradeda iš tų pačių įmonių priimti paramą, gali kelti klausimų dėl skaidrumo. Tokie santykiai gali būti interpretuojami įvairiai, todėl būtina aiškiai apibrėžti kontrolės mechanizmus.

Dėl to diskusijos Seime gali būti ne tik apie patį įstatymo pakeitimą, bet ir apie tai, kaip užtikrinti, kad tokia praktika būtų skaidri ir nekeltų abejonių visuomenėje.

Sprendimai dar priešakyje

Įstatymo pataisas registravo socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas, o jų svarstymas parlamente dar tik prasideda. Kol kas nėra aišku, ar siūlymui bus pritarta, tačiau jis jau dabar kelia nemažai diskusijų.

Primintina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai patvirtino, jog „Maskvos namų“ griovimo konkursas gali būti tęsiamas. Vis dėlto realūs darbai dar neprasidėjo, todėl ieškoma būdų, kaip procesą paspartinti.

Vilniaus savivaldybė taip pat yra nurodžiusi, kad teritoriją ateityje planuojama perduoti ukrainiečių religinei bendruomenei. Dėl to jau pasiekti žodiniai susitarimai, tačiau galutiniai sprendimai dar laukia įgyvendinimo.

Tuo metu dėl užsitęsusių griovimo darbų meras yra kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti viešojo intereso gynimo galimybes. Tai rodo, kad sprendimų paieška vyksta keliais lygmenimis, o galutinis rezultatas dar nėra aiškus.