Dirbate daugiau, bet gaunate vis mažiau? Štai kas gali viską apversti aukštyn kojomis

Dirbti per kelis darbus Lietuvoje tampa vis įprastesnė praktika, tačiau kartu atsiskleidžia ir sistemos spragos. Nors žmogus gali turėti kelis pajamų šaltinius, realybėje tai ne visada reiškia stipresnes socialines garantijas.

Priešingai, dėl dabartinės tvarkos jos neretai lieka minimalios. Problema kyla dėl to, kad socialinio draudimo įmokos šiuo metu skaičiuojamos atskirai kiekvienoje darbovietėje.

Jei nė vienoje jų atlyginimas nepasiekia minimalios mėnesinės algos, darbuotojas nesukaupia pilno socialinio draudimo stažo. Tai reiškia mažesnes išmokas ateityje, silpnesnę apsaugą ligos ar nedarbo atveju.

Šią situaciją siekiama keisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo naują modelį, kuris iš esmės pakeistų įmokų skaičiavimą dirbant per kelis darbdavius.

Pajamos būtų vertinamos bendrai

Pagal naują siūlymą, visos darbuotojo pajamos būtų sumuojamos. Jei jos nesiektų minimalios mėnesinės algos, socialinio draudimo įmokas vis tiek reikėtų mokėti bent nuo šios ribos.

Svarbus skirtumas tas, kad ši našta būtų paskirstoma tarp visų darbdavių proporcingai, o ne skaičiuojama atskirai kiekvienoje darbovietėje.

Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad net dirbant per kelis darbus žmogus sukauptų bent minimalias socialines garantijas ir neatsidurtų sistemos „pilkojoje zonoje“.

Verta pastebėti, kad kol kas tai tik siūlymas, jis dar derinamas su socialiniais partneriais, todėl galutinis sprendimas gali keistis.

Profesinės sąjungos mato naudą darbuotojams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pabrėžia, kad problema yra reali ir plačiai paplitusi.

Pasak organizacijos vadovės Dalios Jakutavičės, nemaža dalis žmonių, dirbančių per kelis darbus, nesukaupia pilno socialinio draudimo stažo.

Profesinės sąjungos taip pat įspėja, kad gali atsirasti šalutinis efektas – darbdaviai gali vengti siūlyti papildomą ar dalinį darbą.

Verslo atstovai siūlomus pokyčius vertina kur kas kritiškiau. Lietuvos darbdavių konfederacija laikosi pozicijos, kad įmokos turėtų būti susietos tik su realiai gaunamomis pajamomis.

„Iš esmės nepritariame pačiam „grindų“ principui – nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba vienoje, ar keliose įmonėse, įmokos turėtų būti siejamos tik su realiai gaunamomis pajamomis, o ne su dirbtinai nustatyta riba“, – teigia Lietuvos darbdavių konfederacija.

Jų vertinimu, siūlomas modelis tik dar labiau išplečia jau dabar galiojančią tvarką, kuri, anot jų, turėtų būti mažinama, o ne plečiama.

Darbdaviai taip pat įspėja apie galimas pasekmes darbo rinkai.

„Atsiranda rizika, kad dalis darbo santykių taps ekonomiškai nepatrauklūs arba bus stumiami į šešėlį. Todėl, mūsų vertinimu, siūlomas reguliavimas neatneštų siekiamo efekto, o priešingai – toliau mažintų darbo rinkos lankstumą ir ribotų galimybes kurti įvairias užimtumo formas“, – nurodo Lietuvos darbdavių konfederacija.

Be to, akcentuojama ir asmeninės atsakomybės svarba – siūloma leisti žmonėms patiems pasirinkti, ar jie nori mokėti papildomas įmokas didesnėms garantijoms užsitikrinti.

Kita medalio pusė – lengvatos darbdaviams

Tuo pačiu svarstomi ir papildomi pakeitimai, kurie galėtų sumažinti naštą darbdaviams tam tikrais atvejais.

Kalbama apie situacijas, kai įdarbinami užimtumo programose dalyvaujantys žmonės – pavyzdžiui, ilgalaikiai bedarbiai ar asmenys, negalintys dirbti pilnu etatu.

Šiuo metu galioja vadinamosios „Sodros grindys“, kai įmokos turi būti mokamos nuo minimalios algos net ir tuo atveju, jei žmogus uždirba mažiau. Dėl to darbdaviams dažnai neapsimoka samdyti žmonių nepilnam darbo laikui.

Siūloma šią taisyklę tokiems atvejams švelninti – įmokas leisti mokėti nuo realaus atlyginimo.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės, tai galėtų paskatinti dažniau įdarbinti pažeidžiamas grupes.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad tokia išimtis turėtų būti laikina, kad nevirstų nuolatine praktika.

Kas laukia toliau?

Siūlomi pokyčiai atskleidžia sudėtingą balansą tarp darbuotojų apsaugos ir darbo rinkos lankstumo. Viena pusė siekia užtikrinti didesnes socialines garantijas, kita – išlaikyti paprastesnę ir mažiau ribojančią sistemą.

Kol kas aišku tik viena, jog dabartinė tvarka palieka dalį dirbančiųjų be pakankamos apsaugos. Ar nauji sprendimai iš tiesų tai pakeis, paaiškės tik po galutinių sprendimų.