Tūkstančiai žmonių gyvena be sekso: mokslininkai pagaliau įvertino pasekmes

Lytis mūsų kultūroje matoma visur, tačiau realybėje nemaža dalis žmonių gyvena be lytinių santykių – sąmoningai, dėl sveikatos, religinių įsitikinimų ar tiesiog nesant tinkamo partnerio.

Natūraliai kyla klausimas: ar kūnui ir psichikai būtina turėti seksą, o gal visiška abstinencija yra visiškai saugi?

Moksliniai tyrimai rodo, kad atsakymas nėra vienareikšmis. Daug kas priklauso nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės ir individualių poreikių.

Kas vyksta vyrų organizme?

Vyrų atveju dažniausiai minima rizika – prostatos sveikata. Kai kurių tyrimų duomenimis, vyrai, kurie dažnai ejakuliuoja, turi mažesnę prostatos vėžio riziką. Tai siejama su tuo, kad organizmas reguliariai „išvalo“ seną spermą ir sekretą.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ejakuliacija gali vykti ne tik per lytinius santykius, bet ir masturbuojantis. Todėl vyras, kuris neturi partnerio, bet reguliariai patiria orgazmą vienas, greičiausiai gauna dalį tų pačių fiziologinių naudų.

Net ir pasirinkus visišką abstinenciją rekomenduojama rūpintis prostatos patikromis pagal amžių ir šeimos rizikos veiksnius, o ne vien remtis lytinio gyvenimo dažniu.

Kaip abstinencija veikia moters kūną?

Moterims seksas padeda stiprinti dubens dugno raumenis, kurie atsakingi už šlapimo pūslės kontrolę. Silpnesni šie raumenys siejami su šlapimo nelaikymu, tačiau juos galima sėkmingai treniruoti ir be lytinių santykių – atliekant Kėgelio pratimus ar patiriant seksualinį susijaudinimą masturbuojantis.

Retai ar niekada nesimylinčios moterys gali dažniau skųstis makšties sausumu, kuris susijęs su silpnesne kraujotaka ir mažesne natūralia lubrikacija. Šią problemą dažnai išsprendžia savęs pažinimas, ilgesnė preliudija ar lubrikantai, tad tai nėra negrįžtamas pokytis.

Mitai, esą moters makštis be sekso „užanka“ ar visiškai susiaurėja, yra klaidingi. Net jei pirmasis lytinis aktas vyresniame amžiuje gali būti nepatogus, kūnas vis tiek geba prisitaikyti.

Fizinė sveikata ir imunitetas

Lytiniai santykiai veikia ne tik reprodukciją. Tyrimai rodo, kad reguliarus seksas siejamas su žemesniu kraujospūdžiu ir mažesniu streso kiekiu. Orgazmo metu išsiskiria oksitocinas ir endorfinai, kurie ramina nervų sistemą ir gerina nuotaiką.

Dalį šių naudų suteikia ir masturbacija, tačiau fizinio artumo su kitu žmogumi ji nepakeičia. Yra duomenų, kad žmonės, kurie dažnai mylisi, gali turėti kiek aukštesnį tam tikrų antikūnų, susijusių su apsauga nuo peršalimo, lygį, nors tai nėra vienintelis ir lemiamas imunitetą veikiantis veiksnys.

Psichologinė pusė ir artumo poreikis

Psichikos sveikatai svarbus ne tik pats seksas, bet ir fizinis artumas – prisilietimai, apkabinimai, glamonės. Žmonės, kurie ilgą laiką nejaučia jokio kūniško artumo, gali patirti vadinamąjį prisilietimo badą. Jis siejamas su didesniu nerimu, liūdesiu, vienišumo jausmu.

Vis dėlto tai toli gražu nereiškia, kad kiekvienam būtina turėti lytinių santykių. Kai kurie žmonės yra aseksualūs arba tiesiog jaučiasi gerai be sekso. Jų psichinė sveikata nuo abstinencijos nenukenčia, nes jų vidinis poreikis seksui natūraliai mažesnis.

Apskritai, jei žmogus be sekso jaučiasi ramus, patenkintas ir nepatiria skausmo ar kitų sveikatos sutrikimų, abstinencija savaime nėra problema. Jei atsiranda diskomfortas, padidėjęs stresas ar vienišumas, verta ieškoti kitų artumo formų ir prireikus pasitarti su gydytoju ar psichologu.