Keikeis, Tomai, net sudainavai sketchą „Visos miesto prostitutės“, kurio priedainis skamba maždaug „aš sakau bl**, tu sakai bl** ir mums labai gerai“. Tačiau šeštadienį į Kauno klubą „Siena“ susirinkusieji nieko kito ir nesitikėjo.
Gerbėjai savo vietose
Buvusio roko grupės „Gravel“ lyderio soliniai akustiniai koncertai yra retenybė: paskutinį kartą į sceną jis lipo kovo 6-ąją, tai įvyko taip pat „Sienoje“ – vietoje, kuri jau tapo Tomo koncertų sinonimu.
Nors bilietai į pasirodymą kainavo nuo 30 iki 40 Lt, klausytojai kaip įprasta buvo ištikimi – susirinko pilnutėlė salė. Dauguma žmonių buvo atpažįstami iš ankstesnių Sicnikio solinių ar bendrų „Gravel“ koncertų. „Matau visus, kuriuos ir turėčiau matyti, tik visi kažkokie subrendę“, – sakė dainininkas.
„Mira, Mira!“
Prieš nuskambant pirmajai dainai „Princas – tai aš“, muzikantas prisipažino, kad prieš kelias dienas buvo Taline, persišaldė ir jam dabar labai skauda gerklę. Nepaisant to, koncertas truko bene 2 valandas, su ilgu encoru, kurio metu skanduodami „Mira, Mira!“ žiūrovai į sceną iškvietė ir Tomo brolį Miroslavą. Buvęs „Gravel“ gitaristas buvo sutiktas ovacijomis. „Pusantros valandos liejau prakaitą, o dabar visa garbė jam?..“, – toliau sau įprastu rimtu tonu juokavo Tomas.
„Aš neatsimenu, kaip groti, net neatsimenu, kur mašiną palikau“, – tvirtino nenoriai į sceną užlipęs Miroslavas. Galiausiai paėmęs gitarą ir šiek tiek pasipraktikavęs jis leido suprasti, kad yra pasiruošęs. Abu broliai sugrojo kažkada ir „Eurovizijos“ atrankoje labai sėkmingai pasirodžiusį „Round and Round“, po jos – dainą apie arabų princus, „balnojančius“ lietuvaites, „Kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai“.
Miroslavas – ne vienintelis, kuris tą vakarą lipo ant scenos duetui. Prieš tai ten kojas apšilo vaikinas vardu Andrius, tačiau jo megztinis su meškinu ir ramune paliko didesnį įspūdį nei bandymas kartu su Tomu sudainuoti „I‘ll Burn Your House on Sunday Morning“.
Mažiau muzikos, daugiau komedijos
Puikių momentų koncerte tikrai būta, pvz., vieningas visos publikos dainavimas grojant „Aš išpjoviau tavo širdį“ ar „Foreign Policy“. Daug verti ir tokie Tomo perliukai kaip „Gerai varo Žalgiris“ dabar, gražu žiūrėti. Turbūt. Aš iš tikro nemačiau nė vienų rungtynių“, atsisveikinimo žodis „Šįvakar tiek aš, tiek jūs, paaukojom tiek pat: šokių projektą „Šok su manimi“, arba masinis žiūrovų ėjimas į WC. „Kas čia jums darosi, seniau būdavo išeina maksimum trys, ir tai vienas iš jų būdavo SEL‘as“. Likusieji juokėsi iki ašarų.
Kita vertus, šį vakarą Tomas dar labiau pasuko „Stand-up“ komedianto, o ne muzikanto keliu. Nors „rimtųjų“ dainų („So What“, „Sit Down and Cry“, „Complete“ ir kt.) buvo sugrota pakankamai, jos jau tapo mažuma, išimtimi iš bendro „sparnuotų frazių“ ir „Anykščių vyno“ ar „Nereikia proto“ tipo dainų konteksto. Taip, pastarieji dalykai pralinksmina ir traukia žmones į koncertą, („Hm, įdomu, ką Tomas pasakys šį kartą?“), tačiau nesinorėtų, kad talentingas muzikantas ilgainiui taptų juokdariu, kurio muzika nelabai kam rūpi – svarbu, kad būtų netradiciškai pajuokauta ir, pageidautina, nusikeikta.
Karolis Vyšniauskas.
Nuotr. Erikos Vyšniauskaitės
