Per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 11476 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 25 proc.
Gaisruose žuvo 198 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 175), o 189 gyventojai (177) buvo traumuoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena ir įspėja, jog pernai per paskutinį gruodžio mėnesį gaisruose žuvo net 28 gyventojai. Tad būkite atsargūs su ugnimi ir laimingai sulaukite artėjančių švenčių.
Šiemet jau kilo 20 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes, dviejuose gaisruose žuvo po 4 žmones, o vienas tragiškiausias gaisras nusinešė net 5 gyventojų gyvybes. Miestuose žuvo 74 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 124. 21 gyventojas žuvo Vilniuje, 15 – Kaune, 10 – Šalčininkų rajone, 9 – Vilniaus rajone, po 8 – Kėdainių, Jurbarko ir Telšių rajonuose. 68 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 64 – neatsargus elgesys su ugnimi, 12 žmonių žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dar 12 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 31 gyventojo žuvimo priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4334, arba 37,8 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5,8 tūkstančio hektarų. Tačiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo beveik 40 proc. 1920 gaisrų (arba 16,7 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 156 žmonės. Be to, 1042 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio pastatai (9 proc.), 1132 kartus degė transporto priemonės (9,7 proc.), 87 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,76 proc.). Miestuose užgesinti 6135 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5341.
Ugnis sunaikino 430 pastatų, 307 transporto priemones, 3602 tonas pašarų, 13093 kv. m gyvenamojo ploto ir 17753 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 207 (pernai – 129) gyventojus, iš jų 25 vaikus (3), 1162 pastatus, 154 transporto priemones, 573 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11 proc.), žolės, ražienų deginimas (7,4 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,7 proc.), neatsargus rūkymas (4,2 proc.). Be to, įregistruoti 583 padegimai (5 proc.), o 370 gaisrų (3,2 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 6465 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 35,2 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose, vasaros karščius lydėjusios vėtros, škvalai ir liūtys. 2868 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1450 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 739 kartus atliko gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu išgelbėjo 166 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 90), bei ištraukė net 228 skenduolius, kai pernai per visus metus – 165. Be to, 548 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino ir išgelbėjo 166 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 69 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai taip pat likvidavo 352 cheminius incidentus, 87 kartus rinko gyvsidabrį, 285 kartus budėjo sprogmenų nukenksminimo metu, 61 kartą darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 476 gyventojus, tarp jų 61 vaiką.
Kaip rodo liūdna šių metų nuskendusių žmonių statistika, bei paskutinis tragiškas įvykis, kai gruodžio 5 dieną Šešupėje nuskendo mažametis berniukas, kurio kūno ieškoma iki šiol, ant pirmojo ledo reikia elgtis labai atsargiai. Ypač atodrėkių metu. O svarbiausia – nepalikite vaikų be priežiūros bei iš anksto įspėkite juos apie galimus pavojus.