Firmos „Mercer“ konsultantai sudarė sąrašą pasaulio miestų, kuriuose geriausios gyvenimo sąlygos. Kiek netikėta tai, jog aukščiausiame dvidešimtuke nėra nei vieno JAV miesto, tuo tarpu sąraše dominuoja Europa - jame atsirado vietos ir Lietuvos sostinei.

1999-aisiais Austrijoje rinkimuose antrą vietą parlamente užėmus kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijai (FPO), šalis susilaukė ES sankcijų, bijant, jog šalį vėl valdant nacionalistinei partijai, pasikartos kažkas panašaus į įvykius ketvirtajame ir penktajame XX a. dešimtmetyje. Vos prieš dešimt metų, Austrija buvo įklimpusi netikrume apie kryptį, kuria eina bei jos vietą ES, o socialinės normos kentėjo nuo FPO anti-imigracinės politikos. Tuo metu Viena tikrai nebuvo puiki vieta gyventi.

Tačiau dabar šie vidiniai bei išoriniai konfliktai jau praeityje, o Viena vėl pirmiausia prisimenama dėl savo meno bei kultūros institucijų, tokių kaip žymieji operos namai, parkai ir kontinentinė architectura Dunojaus krantuose. Gyvenimas čia išties saulėtas – žmogiškųjų resursų konsultavimo kompanija „Mercer“ Vieną išrinko miestu, kuriame aukščiausia pasaulyje gyvenimo kokybė, tarp priežasčių ypač pabrėžiant miesto harmoningą politinę bei socialinę aplinką.

Kas slypi už skaičių?

Europos miestai dominuoja „Mercer“ sąraše, kuris iš viso įvertino 420 pasaulio miestų pagal šiuos faktorius: politinė bei socialinė aplinka (įskaitant stabilumą, nusikaltimus bei teisėsaugą); ekonomikos stiprumas; apribojimai, tokie kaip cenzūra bei asmeninės laisvės suvaržymai; sveikatos apsaugos kokybė bei neapsaugojimas nuo užkrečiamų ligų; mokyklų kokybė. Be to, „Mercer“ dar nagrinėjo rekreaciją, teatrus, sportinę veiklą, bakalėjos rinką, gyvenamųjų namų pasiūlą bei kokybę, klimatą ir kentėjimą nuo stichinių nelaimių.

Miestai buvo įvertinti naudojant rodiklį, kuriame Niujorkas įvertintas 100 taškų. Pagal šią sistemą, Viena surinko 108,6 taško, Ciurichas (Šveicarija) liko antras su 108, Ženeva – trečioje vietoje (107,9), o Vankuveris tapo geriausiu Šiaurės Amerikos miestu, surinkęs 107,4 taško ir užėmęs ketvirtą vietą.

Sąrašo dugne atsidūrė Bagdadas, gavęs vos 14,4 taško; Centrinės Afrikos Respublikos sostinė Bangis, kurioje klesti politinė korupcija bei Čado miestas N‘Džamena, garsėjantis sukilėlių išpuoliais, pralenkė Irako sostinę ir surinko atitinkamai 29,3 bei 31,3 taško.

Vilnius - garbingoje vietoje

Sąraše, sudarytame 2009-aisiais, Vilnius surinko 88,6 taško ir užėmė 79 vietą, kurią dalinosi su tiek pat taškų surinkusiu Montevidėjumi (Urugvajus) ir aplenkė Buenos Aires (80), Seulą (82), Varšuvą (85), Bratislavą (88). Lietuvos sostinės užnugaryje liko ne tik kaimyninė Ryga (90) bei Talinas (92), bet ir tokie dideli miestai, kaip Šanchajus (98), Tel Avivas (103) bei Bukareštas (108).

Tai pirmas kartas, kuomet „Mercer“ įvertino miestus ir pagal jų infrastruktūrą, įskaitant elektros tiekimą, vandens prieinamumą, telefono bei pašto paslaugas, viešąjį transportą, eismo kamščius bei tarptautinių skrydžių pasiūlą vietos oro uostuose. Būtent infrastuktūra leido daugybei Vokietijos miestų šauti į lentelės viršų – Diuseldorfas užėmė šeštąją vietą, Miunchenas – septintąją, Frankfurtas – aštuntąją; už jų liko Berlynas, atsidūręs 16 vietoje.

Vokiečiai pranoko amerikiečius

Vyriausiasis „Mercer“ mokslininkas Slagin Parakatil savo ataskaitoje rašo, jog „Vokietijos infrastruktūra yra tarp geriausiųjų pasaulyje“ ir ypač giria galimybes greitai pasiekti kelionės tikslą tarptautiniu mastu.
Tarp aukščiausių prioritetų, Vokietijos miestai įtraukia judėjimą mieste, ypač traukiniais, kurie laikomi itin svarbiais pritraukiant ir vystant verslą mieste, kur didžiausia ekonomika Europoje. Infrastruktūros gerinimui, ypač greitiesiems traukiniams, daug dėmesio skyrė ir Obamos administracija, šešiems galimiems greitųjų traukinių maršrutams valstybėje išleidusi apie 8 milijardus dolerių iš 787 milijardų dolerių dydžio fiskalinio stimulo.

Tačiau JAV yra tarp atsiliekančiųjų šalių. Štai Vokietija greituosius traukinius įsirengė dar 1991-aisiais. Japonijos greitasis Shinkansen tinklas veikia nuo 1964 m. Obamos administracija susitelkė ties tokių tinklų palaikymu kuriant darbo vietas ir palengvinant transporto kamščius. Ilgalaikis konkurencinis pranašumas, kurį miestai įgyja rūpindamiesi greituoju susisiekimu, turi potencialo atnešti ilgiausiai trunkančią naudą. Žinoma, taip nutiktų tik tuomet, jei projektai bus užbaigti ir JAV nebanrutuos dėl deficitinių išlaidų.

Miestų, kuriuose yra geriausia gyventi, dešimtukas atrodo taip:

Pagal „Forbes“ bei „Zawya“ parengė Martynas Gedvila